Pirmosios Joninės šiemet rajone nuskambėjo dar birželio 19 d. prie Antakmenės akmens. Renginys daugiau buvo skirtas Lietuvai pagražinti draugijos 100-mečiui paminėti, tačiau ir Joninių motyvas buvo ne paskutinis. Jonams ir Rasoms uždėti Joninių vainikai. Renginį organizavo nepailstanti Daugėliškio krašto šviesuolė Birutė Žemaitienė, šiemet gruodį švęsianti 90-ąjį gimtadienį. Pradėjusi renginį, ji atkreipė dėmesį į šios istorinės vietos išskirtinumą: „Joninės švenčiamos čia nuo neatmenamų laikų, dar nuo pagonybės. Tais laikais vyrai, išsiruošę į tolimus žygius, aplankydavo šį akmenį. Pokario mūsų partizanai čia lankydavosi. Jų vadas Mingaila (Mamertas Laurinėnas), kurį dar atsimenu, kiekvieną partizaną klausė, ar jis jau aplankė Antakmenės akmenį, nes jis – tvirtybės pagrindas. Akmenį būtinai aplankydavo nėščios moterys, tuoktis susiruošę jaunuoliai…“ Antakmenės akmuo kitaip dar vadinamas Aukų akmeniu, o aukos čia neštos net iki 1940 m.
B. Žemaitienė šįkart nusipelnė išskirtinės pagarbos. Ją sveikino ir sveikatos, ištvermės linkėjo Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas, Vidiškių seniūnas Alfredas Aškelėnas (Antakmenės akmuo yra Kazitiškio sen., bet beveik ant šių dviejų seniūnijų ribos), rajono vicemeras Juozas Rokas, Seimo nario Gintauto Kindurio linkėjimus perdavė jo padėjėjas Enrikas Doviakovskis, taip pat sveikino Dūdų, Daugėliškio ir Grybėnų kaimų bendruomenių atstovai. Visi atvyko su gėlėmis ir dovanomis, o Daugėliškio bendruomenės atstovė Indrė Gruodienė poniai Birutei įteikė ir bendruomenės Garbės nario medalį.
Daug gražių žodžių B. Žemaitienei išsakė atvykęs Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas Juozas Dingelis, šios draugijos atstovai iš Panevėžio, Kauno sąjūdžio atstovai ir kiti. Draugijos šimtmečiui yra išleistas jubiliejinis medalis. Pirmuoju numeriu pažymėtas šis apdovanojimas renginio metu įteiktas poniai Birutei, kuri yra nepailstama draugijos narė. Ant medalio yra vieno iš draugijos įkūrėjų rašytojo kun. Juozo Tumo-Vaižganto žodžiai „Laimės norėjau kitiems ir pats tapau laimingas“.
Lietuvai pagražinti draugijos garbės pirmininkas J. Dingelis papasakojo apie šios draugijos nuveiktus ir daromus darbus, priminė nueitą garbingą šimto metų kelią.
Lietuvai pagražinti draugija įkurta 1921 m. balandžio 27 d. Kaune kunigo, garbės kanauninko Juozo Tumo– Vaižganto, prof. Povilo Matulionio, valstybės reikalų viceministro Stasio Šilingo iniciatyva pagal Šveicarijai pagražinti draugijos veikiantį pavyzdį. Draugijai vadovavo Lietuvos patriotai, nusipelnę ir turintys autoritetą visuomenėje žmonės: JuozasTumas-Vaižgantas, generolas Vladas Nagevičius, Krašto apsaugos ministerijos ypatingųjų reikalų karininkas plk. Vladas Braziulevičius (nuo 1939 m. Braziulis). Draugija nuo 1921 m. iki 1940 m. liepos 1 d. (iki Lietuvą okupavusi SSRS ją uždarė) atliko didžiulį darbą: visoje šalyje steigė skyrius ir telkė visuomenę, keldama Tautos dvasią, ugdydama pilietiškumą ir patriotizmą, įvairiais būdais gražino Lietuvą, atkurdama nuniokotus miškus, parkus, gyvenviečių skverus ir sodybas.
Draugijos iniciatyva – pasitinkant Karaliaus Vytauto 500 metų jubiliejų (1930 m.) – jau 1928 m. buvo sumanyta rinkti lėšas ir statyti paminklus Karaliui Vytautui visoje Lietuvoje. Iš viso buvo pastatyta 30 paminklų.
1925 m. birželio 29 d. draugija pakvietė visą Lietuvą ant Veliuonos piliakalnių, buvo atidengtas paminklas LDK Gediminui, žuvusiam 1341 m. mūšyje su kryžiuočiais, o ant Ramybės piliakalnio išmūryti pamatai didžiajam paminklui Lietuvos Karaliui Gediminui. Į pamatus įbetonuota kapsulė su 37 organizacijų ir valstybės atstovų parašais ant pergamento su įsipareigojimais ir priesaku ateities kartoms – ant kokių vertybinių pamatų kursime Lietuvos ateitį.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1995-05-05 Vilniaus Arkikatedros zakristijoje, pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską – muziejininkės Birutės Fedaravičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva – susirinko grupė šviesuolių tartis, kad būtų atgaivinta Lietuvai pagražinti draugija. 1995 m. birželio 23 d., dabartinėje Prezidentūroje įvyko Lietuvai pagražinti draugijos atkuriamoji konferencija. Vadovauti išrinktas Vilniaus miškų urėdas Juozas Dingelis. Draugijos garbės pirmininkais buvo renkami šviesios atminties monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir poetas Justinas Marcinkevičius.
Atkurtos draugijos veiklos tikslas ir uždaviniai nėra vien medžių sodinimas ar gamtos, istorinių vietovių ir piliakalnių tvarkymo darbai – rūpėjo kur kas svarbesni reikalai: tautos savimonės žadinimas, jaunimo patriotinis ugdymas, kraštotvarka, paveldosauga, aplinkos tvarkymas, sodybų ir gyvenviečių apžiūros-konkursai. Draugija visoje Lietuvoje turi 64 savo skyrius (beje, Ignalina – vienintelė iš 60 savivaldybių, kurioje draugijos skyriaus nėra, todėl šiame renginyje ėjo kalba ir apie tai). Per 25-erius metus atkurtos draugijos skyriai organizavo daugiau nei 3000 renginių: aplinkos tvarkymo, medelių sodinimo, žemės ir paukščių dienų, istorinių datų minėjimo švenčių miestuose ir kaimuose, švietimo įstaigose bei kariuomenės ir visuomenės ryšių stiprinimo renginių.
Prie Antakmenės akmens tądien vaikai skaitė eiles, koncertavo Vidiškių ir Kazitiškio saviveiklininkai, renginį papuošė folkloro ansamblio „Laukis“ iš Vilniaus pasirodymas. Renginio dalyviai vaišinosi Dūdų kaimo bendruomenės suneštinėmis vaišėmis.
Autoriaus nuotr.
1 komentaras
Sveikatos ir ilgų metų!
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!