Skip to content

Virš Lūšių kilo aitvarai

Jonas BALTAKIS

Palūšėje jau nuo pavasario kuria Ažvinčių meno klubo menininkai: dailininkai, skulptoriai, akvarelės meistrai, kurie savo kūrinius paliks šiam kraštui (apie tai MI rašė birželio 1 d. numerio rašinyje „Menininkai siūlo į pasaulį žvelgti kitaip“). Skulptūros liks Palūšei, kiti darbai rudenį bus eksponuojami Ignalinos krašto muziejuje. Taip vykdomas projektas „Vaizduotė ant vandens“, kurį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir rajono savivaldybė. Viena iš šio projekto sudėtinių dalių – aitvarų šventė ant Lūšių. Ji įvyko birželio 21 d.

Tądien susirinko 16 moksleivių ir Daugėliškio ir Didžiasalio vaikų globos namų. Bemaž dvi valandas jie patys gamino aitvarus, o po to sėdo į motorlaivius, išplaukė į ežerą (tai kartu buvo ir dovana aitvarų gamintojams) ir patys juos leido į padangę. Aitvarų šventė prasidėjo iškilmingu atidarymu, asociacijos „Palūšės marina ir vėjas“ vėliavos pakėlimu, komandoso kalba. Šventės dalyvius sveikino Seimo narys Gintautas Kindurys.

Prigaminę aitvarų, vaikai sėdo į kelis motorlaivius ir išplaukė į Lūšius. Ežero platumose siautė vėjas, ne taip, kaip krante, tad aitvarai, paleisti net ne itin patyrusių rankų, noriai kilo į padangę. 

Viename iš laivų su Daugėliškio vaikais plaukiau ir aš. Viskam vadovavo Ažvinčių meno klubo vadovas Marius Abramavičius. Jis MI sakė: „Ši aitvarų šventė Ignalinos krašte pirmoji, bet norime, kad ji taptų tradicine. Kitais metais pasikviesime svečių iš kitų šalių. Mūsų komanda turi didelę aitvarų gamybos ir leidimo patirtį, esame dalyvavę tokiose šventėse Švedijoje, Indijoje, Balio saloje ir daug kur kitur. Indijoje aitvarai – kultūros dalis, tradicija, ten vaikai nuo mažumės gainioja aitvarus. Balyje savo aitvarus turi kiekvienas kaimas, kiekviena šventykla, į juos žiūrima, kaip į ritualinį ryšį su Dangumi. Lietuviai vieninteliai pasaulyje, turintys žodinius aitvarus, pasakų ir pasakojimų personažus. Nežinome, kaip jie atrodo, piešiame juos tokius, kaip kiekvienas įsivaizduojame, bet žinome, kad aitvarai gyvena namuose ir prie namų, o su jais reikia palaikyti gerus santykius. Supiktytas aitvaras gali sudeginti ir namus, o geras padaryti turtingu ir laimingu. Turime idėją surengti ir ugninių aitvarų šventę, kai paleisti aitvarai padangėje suliepsnoja. Juos aukštyje galima uždegti paleista strėle ar dar kaip kitaip. Tačiau ši poros minučių atrakcija gana daug kainuoja, tad reikia rėmėjų. Ieškosim ir darysim…“

Tad lauksime Palūšėjė tikro aitvarų festivalio.

Autoriaus ir G. Kindurio nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!