Skip to content

Birželio sukilimui – 80. Kaip griuvo mitas apie savanorišką šalies įstojimą į SSRS

Parengė Jonas BALTAKIS

Šiemet birželio 23-iąją sukako 80 metų nuo lietuvių tautos sukilimo, kurio tikslas buvo išvaryti sovietų okupantus ir atkurti prieš metus prarastą Lietuvos nepriklausomybę. 1941 m. birželio 22–28 d. vykęs sukilimas taip pat buvo ir lietuvių pasipriešinimas sovietų vykdytam Lietuvos gyventojų naikinimui – masiniams suėmimams, trėmimams, žudymams.

Sukilimas paskelbė Lietuvos laikinąją vyriausybę, pašalino okupantą ir perėmė krašto administravimą anksčiau, negu pasirodė pirmieji vokiečių armijos daliniai. Sukilimas buvo lietuvių tautos ginkluotos rezistencijos pradžia ir penkis dešimtmečius trukusios kovos už Lietuvos laisvę bei valstybinę nepriklausomybę istorinės reikšmės gairė. Nuo tada lietuvių tauta nesiliovė priešintis okupantui. Keitėsi okupantai. Keitėsi rezistencijos veikėjai ir organizacijos. Keitėsi rezistencijos formos ir metodai. Keitėsi net pozicijos, kuriose pasipriešinimas atkakliausiai reiškėsi. Tačiau nepakitusi liko dvasia, iš kurios tekėjo pasipriešinimo veiksmai. Dvasia, kuri reiškė pasiryžimą gyventi ir kurti laisvėje, pasiryžimą priešintis smurtu primetamam svetimam gyvenimo būdui. Dvasia, kuri atvedė Lietuvą ir į Kovo 11-ąją.

1941 m. sukilimas nuėjo į tautos istoriją. Įsirikiavo į kitų sukilimų eilę – šalia 1794 m., šalia 1831 m. ir 1863 m. sukilimų. Taip pat šalia 1905-ųjų. Pagaliau šalia 1919–1921 m. ir 1944–1954 m. kovų dėl laisvės. Tai vis tautos ginkluotos kovos pastangos nusikratyti okupacija to paties pavergėjo, tos pačios Rusijos – baltosios, carinės, ir dar žiauresnės raudonosios, diktatūrinės.

Prancūzų filosofas Ogiustas Kontas yra sakęs, kad tautą sudaro gyvieji ir mirusieji. Mūsų istorikas Vykintas Vaitkevičius rašo apie „piliakalniuose ir pilių požemiuose miegančią ir tuoj tuoj prabusiančią lietuvių kariuomenę“, kuri XIX a. pabaigoje „žadino viltį, kad Tėvynė netrukus bus išvaduota iš svetimųjų priespaudos“.

Su šia viltimi akis užmerkė tūkstančiai laisvės kovotųjų ir jų simboliais tapusieji Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių atminimą teisingai ir vertai pagerbėme laisvę atgavusioje tėvynėje. Taip pat ir Juozas Lukša-Daumantas, Julijonas Būtėnas, kurių žūties 70-ąsias metines minime šiemet. Juo gyvieji yra sąmoningesnė tautos dalis, juo labiau jaučia ir supranta savo egzistencinį ryšį su praeitimi. Mums natūralu saugoti savo piliakalnius, žyminčius praeities buvimo aukštumas, kitas tautos darbo, kūrybos, gyvenimo vertybes.

Sukilėlių būriai veikė visame rajone, visuose miesteliuose ir didesniuose kaimuose. Deja, daug sukilėlių dalyvavo holokauste, keršydami žydams už jų bendradarbiavimą su sovietų valdžia, nors tai nepateisinama. Šiandien spausdiname šiek tiek informacijos apie Ignalinos, Linkmenų ir Daugėliškio sukilėlius ir 1941 m. birželio įvykius šiame krašte, kurie parengti pagal švenčioniškio istoriko Valdo Striužo knygą „1941 m. sukilimas Rytų–Pietų Lietuvoje“.

1941 m. sukilimas Ignalinoje, Linkmenyse, Daugėliškyje 

Saldutiškio rinktinei, su aplinkiniais būriais, galėjo priklausyti apie 450 sukilėlių. Tai būtų: Saldutiškio – apie 250, Krivasalio būrio – 15, Ginučių – apie 15, Linkmenų – 70–100 (kuopa su kariais), Kirdeikių – apie 50, Šiškinių – apie 20. Rinktinė veikė iki 1941 m. liepos 2 d. Sukilėlis Jonas Aldusevičius teigia, kad Krivasalio būrys gyvavo apie mėnesį, nors sukilimas baigėsi liepos pradžioje. Todėl gali būti, kad dalis buvusių sukilėlių partizanų vokiečių okupacinės valdžios buvo panaudoti (arba buvo įstoję į policiją) suiminėjant klaidžiojančius sovietinius kareivius ar besislapstančius, 1940-1941 m. pasižymėjusiuosius kolaboravimu su sovietais, komunistus, komjaunuolius, aktyvistus. Išleistas ir išplatintas Saldutiškio rinktinės vado pirmas įsakymas (Nr. 1): gyventojai įspėti laikinai pasitraukti iš namų, saugotis kerštaujančių komunistų, bėgančių bolševikų. Įsakymas išsiuntinėtas visiems priklausiusiems būriams Ginučiuose, Kirdeikiuose (50 vyrų būriui vadovavo ltn. Antanas Biliūnas ir Jonas Gimžauskas), Linkmenyse ir kitur… 

Ignalinos krašto sukilėliai. Lietuvos aktyvistų fronto vardu Vladas Nasevičius (vienas iš Tautos sukilimo Vilniaus apskrityje koordinatorių) paragino agronomą Viktorą Maldžiūną organizuoti Ignalinos sukilėlių būrį. Šio būrio vadais dar buvo mokytojai: ats. ltn. Pranas Dalmotas (pasidėjus trėmimams, suimtas), Antanas Prašmuntas, dar vėliau vadovavo pasienio policijoje tarnavęs Murauskas. Svarbiausi tikslai: laikytis konspiracijos, karui prasidėjus perimti valdžią, apsaugoti gyventojus ir jų turtą nuo bėgančių priešų galimų žudynių, teroro veiksmų, nutraukti telefono ir telegrafo laidus, ardyti geležinkelio bėgius ir kita…

Ignalinos sukilėliai užėmė jau pabėgusių milicininkų pastatą, iškėlė valstybinę vėliavą. Ten pat įsikūręs sukilėlių štabas pradėjo vykdyti laikinosios vietos administracijos funkcijas. Nukarpė ryšių laidus, susikovė su drezina važiavusiais raudonarmiečiais. Ignaliniečių būryje daugiausia buvo susirinkę apie 50 vyrų. Dalis jų neturėjo ginklų. KGB vėliau išaiškino 27 šio būrio partizanus. Palūšės kapinėse palaidoti žuvę sukilėliai Gubertas Bilkis ir Eduardas Vaickus (pastarojo kapavietė nesurasta). Buvęs Ignalinos sukilėlių vadas Viktoras Maldžiūnas aprašė įvykį, kai vokiečiams jau išformavus jų būrį, keli buvę sukilėliai talkino naujajai okupacinei valdžiai prie Ignalinos esančiose miškuose ieškant besislapstančių raudonarmiečių. Pavardės nemini, tiktai rašo, kad buvęs sukilėlis „dėvėjo žalią sovietinę palaidinę. Kai jis išėjo iš miško, pasaloje buvę vokiečiai pamanė, jog sovietų kareivis ir taikliais šūviais iš karto nukovė“. Genovaitė Kiselytė iš Palūšės prisiminė, kad „sukilėlis Gubertas (Bilkis) kartu su kitais ieškojo pasislėpusių bolševikų, buvo rusiškai apsirengęs. Tarpusavy susišaudžius, nušautas.“ Neaiškiomis aplinkybėmis Bėčiūnuose žuvo sukilėlis Antanas Samukėnas…

Bėgančių raudonarmiečių, komunistų smurtui aktyviai priešinosi, kovojo Daugėliškio vls. Sukilėliai. Daugėliškio apie 25 sukilėlių būriui vadovavo Juozas Karla. Vėliau, naciams pradėjus rengti holokausto akcijas, tam nepritardamas, išvažiavo Vilniun. 1944–1954 m. laisvės kovoje J. Karla – Tigro rinktinės J. Kamarausko-Karijoto kuopos būrio vadas Juodalksnis. Sukilėlių būrio vienas organizatorių – Alfonsas Gaidelis…

Mikalavo būryje buvo apie 10 sukilėlių. Būrio organizatorius, galbūt ir vadas – Kazys Misiūnas. Mikalavo kaimo būrio vyrai ir Daugėliškio sukilėliai drauge birželio 26 d. susišaudė su bolševikais prie Didžiagirio. Žuvo sukilėliai Alfonsas Abaravičius (Mikalavo būrio) ir Mykolas Mačerinskas, priklausęs Daugėliškio būriui. Abu iš Mikalavo kaimo. Liudytojai patvirtino, kad birželio 26 d., jodamas priešaky ir žvalgydamas, sukilėlis M. Mačerinskas staiga sutiko raudonarmiečių dalinį. Jis pirmas šovęs, nukovęs vieną rusą, bet persvara buvusi priešų pusėje – peršovė sukilėlį ir žirgą. Panašiai birželio 24 d. žuvo ir A. Abaravičius, pernelyg drąsiai vijęsis raudonarmiečius. Abu palaidoti Mikalavo kapinėse. Yra ir kitaip teigiama: Paringio partizanai apšaudė Daniūnų kaimo pamiškėje besiilsinčius raudonarmiečius. Besišaudant ir žuvęs čia svečiavęsis bei prie Daniūnų būrio prisidėjęs sukilėlis A. Abaravičius…

Paringio sukilėlių veiklą aprašė Vaclovas Šiaudinis. Paringio būriui jis priskiria ir Daniūnų sukilėlius. Tačiau tai atskiras būrelis. Žinomi iš viso 6 šio būrio sukilėliai, KGB vėliau neišaiškinti: Antanas Bukentas, Mamertas Luneckas, Leonas Ragaišis (visi iš Daniūnų)…

Ignalinos KGB sąrašuose nepaminėti (ir neišaiškinti) Paringio būrio partizanai: būrio vadas Alfonsas Gaidelis (Paringys), vėliau vadovavo buvęs pavaduotojas Anupras Cicėnas (Konstantinavas), Sergejus Bartoškinas (Paringys), Antanas Cicėnas (Pimpiškė), Juozas Cicėnas (Kiniūnai), Jeronimas Gaidelis (Šiūlėnai), Justinas Gaidelis (Kiniūnai), Alfonsas Gabrusėnas (Vingiriai), Petras Jurkevičius (Šiūlėnai), Adolfas Matuliauskas (Mikalavėlis, pokariu – partizanų vadas), Albertas Misiūnas (Grigiškė), Alfonsas Ramanauskas (Urveliai), Mykolas Rastenis (Rizgūnai), Jonas Taluntis (Rizgūnai). Iš viso Paringio būryje buvo apie 35 partizanus. Būrys puolė raudonarmiečius Vencloviškės kaime, susikovė su kareiviais Paringio kaimo palaukėse. Vieną kareivį nukovė, kitą pabėgusį sugavo Kiniūnuose…

Iš Pašaminės dviem sunkvežimiais atvyko iš surusintų dalinių pabėgę ginkluoti lietuviai kariai. Birželio 25 d. sekimo postas pranešė, kad iš Utenos atvažiuoja 4 sunkvežimiai ginkluotų  bolševikų. Linkmenų būriui įsakyta pasipriešinti. Partizanai smarkiai apšaudė pirmą sunkvežimį. Devyni priešai (komisarai, politiniai vadovai, karo vadai) nukauti. Paimta daug ginklų. Kiti sunkvežimiai apsisuko ir nuvažiavo Kirdeikių kryptimi, bet ten juos pasitiko kitas – Kirdeikių sukilėlių būrys. Užgrobtas sunkvežimis. Pirmose kautynėse, Šilaikiškės–Antaprūdės miške, žuvo eil. Petras Bieliauskas, o antrose – psk. Bronius Želnys, abu – Linkmenų būrio sukilėliai. Kitur nurodoma kiek kitokia pavardė – psk. Bronius Žebrys. Daugiau atvejų paminėta pastaroji…

Birželio 29 d. (kitais duomenimis – 28 d.) Linkmenų partizanai prie Pažiezdrio k. susikovė su visa bolševikų sunkvežimių vora. Priekiniai prasiveržė, o kiti puolė sukilėlius. Du vietiniai komunistai išdavikiškai parodė rusams, kaip per raistus užeiti sukilėliams iš užnugario. „(…) Ligi birželio 29 d. pavakario visą laiką vyko pavieniai susišaudymai. Tik pavakare 12 bolševikų sunkvežimių su 3 šarvuotais automobiliais pavyko prasiveržti Saldutiškio keliu į Linkmenų pusę. Apie tai painformuoti Linkmenų  partizanai prie Pažiezdrio k. pasitiko ugnimi. Priekyje važiavę automobiliai prasiveržė ir nuvažiavo Kaltanėnų–Švenčionėlių link, o kiti pradėjo pulti. Čia užvirė smarki kova. Atkaklus partizanų pasipriešinimas palaužtas tik dviejų vietinių komunistų pastangomis, kurie, pažinodami apylinkes, bolševikus išvedė per raistus ir užėjo mūsų partizanams iš užnugario. Tai buvo pirmasis mūsiškių pralaimėjimas, kuris pasiektas ne tiesioginiu, bet aplinkiniu, klastos keliu. Netekome keturių partizanų: Antano Vaiciukonio, J. Tarulio, St. Talčiausko, Ad. Švogžlio“. Turimais duomenimis, patikslinti šių sukilėlių vardai. Žuvo sukilėliai kariai: eil. Antanas Vaiciukonis, eil. Juozas Parulis, eil. Stasys Talkačiauskas… 

Birželio 29 d. ėjusį žvalgybą Salų k. Linkmenų būrio sukilėlį Adomą Švogžlį užpuolė šeši raudonarmiečiai ir subadė durtuvais…

Linkmenų sukilėlių būrį suorganizavo, vadovavo liktinis vyr. psk. Adomas Lunius iš Pažiezdrio kaimo. Iš viso linkmeniškių būryje buvo 70 sukilėlių (kartu su kariais), 50 ginkluotų ir 20 neturėjusių ginklų. Yra liudijimų ir apie žymiai didesnį būrį – maždaug 200 vyrų, tačiau tai patvirtinti trūksta svaresnių įrodymų. Liudytojai, prisimenantys sukilimo įvykus Linkmenyse, teigė, kad šiame būryje kovėsi ir lietuviai kariai, pasitraukę iš okupacinės kariuomenės. Todėl, kaip ir daugelyje kitų Švenčionių apskrities būrių, atvykus kariams, linkmeniškių sukilėlių žymiai pagausėjo. Išskyrus žuvusiuosius, kariai nebuvo registruojami. KGB sugebėjo išaiškinti tik 8 partizanus. Be paminėtų vadų ir žuvusių sukilėlių, dar žinomi partizanai Gubertas Alekna (Linkmenys), Jonas Alekna, Jeronimas Bulka (Staniuliškė), Kazimieras Dudėnas, Liudvikas Dudėnas (Naujasodis), Vincas Mažeika, Juozas Murmulis (Jovarauciškė), Juozas Paukštė, Balys Paškevičius, Antanas Pelanis, Juozas Pelanis (abu iš Linkmenų), Juozas Pelanis (Linkmenys), Petras Šerėnas, Vincas Šerėnas, Antanas Šklenskas, Kazys Tumėnas, Ignas Vilutis (iš Linkmenų)…

Su Linkmenų būrio pasipriešinimo kovos veiksmais susiję ir vietinių komunistų ar sovietiniams okupantams tarnavusiųjų (tarp jų būta ir žydų) išdavystės ir dalies (kaip atsakas) sukilėlių nepateisinamas kerštas. Apie vieną Linkmenų būrio skilėlių keršto atvejį rašo politikas Antanas Terleckas. Nors iš politinio pobūdžio straipsnio nelengva susidaryti nešališkesnę nuomonę: „Tie, kuriems pakilo ranka prieš žydus, taip pat lengvai žudė ir savo tautiečius. Lunius iš Linkmenų, šaudęs žydus, įstojo į vokiečių armiją. Kai tie pralaimėjo, jis perbėgo pas rusų partizanus. 1944 m. ėmė dirbti Berijos įstaigai ir, sakoma, ten gavo majoro laipsnį. Tik 1958 m. Lunius suimtas ir sušaudytas“… 

Konkrečiau, nors ir nebuvo tiesioginis liudytojas, savo atsiminimų knygoje „Likimo mozaika“, rašo rezistentas Leonas Vilutis: „Kartą prie Pažiezdrio ir Jovarauciškės kaimų per vienas kautynes su partizanais buvo sunaikintos aštuonios sovietų tanketės. O kartais pakišdavo koją išdavikai. Kartą štai kas nutiko. Linkmenų būrys, turėjęs lauko telefono aparatą ir palaikęs tiesioginį ryšį su rinktinės vadu Saldutiškyje kpt. Petrausku, gavo pranešimą, kad nuo Utenos atslenka divizijos dydžio rusų kariuomenės dalinys. Įsakyta į kautynes nesivelti, pasislėpti miške, kol praslinks karinės pajėgos. Visam partizanų būriui savu transportu (trimis sunkvežimiais) teko pasitraukti į mišką, tik palikta žvalgyba, užtikrintas nuolatinis ryšys. Į Linkmenis užėjus didžiulei sovietų kariuomenei, vietiniai žydai rusų karininkus mokė: „Reikėjo į Sibirą vežti ne ponus, o jaunus vyrus, žiūrėkit – dabar jauni vyrai apsiginklavo, išėjo į mišką ir tyko rusų kareivių…“ Po tokių „pamokų“ rusai apytiksliai ėmė šaudyti iš patrankų miško kryptimi. Miške aplink partizanus artilerijos sviedinių nukirstos medžių šakos. Už išdavystes partizanai keršijo pagal karo meto statymus. Su išdavikais susidorojo pats Lunius su savo vyrais. Mano brolis Mykolas su daugeliu A. Luniaus sprendimų ir veiksmų  nesutiko, netgi priešinosi jiems. Ypač tokiems, kaip be teismo šaudyti išdavikus, o vėliau dalytis jų turtą. Matyt, visais laikais esti žmonių, aukojančių gyvybę už kilnią idėją, bet pasitaiko ir trokštančių turto… 

Krivasalio 15 sukilėlių vyrų būrys (vadovavo mokytojas Striška) kontroliavo Krivasalio, Pakiaunio kaimų apylinkes. Krivasalio žinomi sukilėliai: Jonas Avižienis, Ananas Paznėkas, Anupras Krinickas, Antanas Krinickas, Jonas Avižienis, Kazys Terleckas, Alfonsas Mičėnas, Jonas Mičėnas (buvęs Krivasalio šaulių būrio vadas). Būrys buvo apsiginklavęs šaulių būrio ginklais. Vadas Striška, turėjęs radiją,  klausėsi žinių, pranešdavo apie įvykius Kaune ir kitur… 

Prie Ažuraisčio kaimo krivasališkiai sukilėliai apsupo rusų kapitoną, politinį vadovą, šis pats nusišovė. Apieškoję rado žemėlapį, o jame buvo sužymėti visi kaimai, kuriuose susikūrė sukilėlių partizanų būriai. Tada būrys nušovė dar vieną politinį vadovą ir vieną sovietų kareivį prie Kiauno ežero, ties geležinkeliu. Būrys veikė apie mėnesį laiko, paskiau vokiečiai įsakė sunešti ginklus į Saldutiškį. Iš šių (linkmeniškių ir kitų) faktų aiškėja, kad besitraukiantiems priešams talkino šnipai – vietiniai išdavikai…

Saldutiškio rinktinės vadas kpt. E. Petrauskas išleido įsakymą Nr. 3, skelbiantį kovą visiems, norintiesiems pakenkti sukilėliams, ypač padegėjams, nes vienas komunistas, uždegęs savo namą, bandė padegti visą miestelį. Deja, ir pats sudegė savo name. Gautos žinios apie žuvusius Ginučių kuopos sukilėlius – eil. Joną Grigą ir partizaną Albertą (Albiną?) Matusevičių. Dviese susikovė su trylikos raudonarmiečiu būriu. Žuvę sukilėliai palaidoti Ginučių kapinėse, yra laikinas ryžius…

Liepos 2 d. pasirodė pirmosios motorizuotos vokiečių dalys. Vokiečiai labai stebėjosi sukilėlių drąsa kautis su sovietais. Liepos 2 d. dar žuvo (sprogus minai) sukilėlis Stasys Matusevičius (palaidotas Kaltanėnų kapinėse, yra antkapinis paminklas). S. Matusevičius buvo Vasiuliškės būrio sukilėlis. Buvęs bendražygis J. Juodis-Černiauskas prisimena, kaip trys sukilėliai, eidami prie Dielinės kaimo, rado miną su sparniukais. S. Matusevičius, norėdamas ją pašalinti, metė šalin, bet mina atsitrenkusi į pušį sprogo ir iškart jį užmušė…

IGNALINOS KRAŠTO ŽUVUSIŲ SUKILĖLIŲ SĄRAŠAS

1. Alfonsas Abaravičius, gyv. Mikalave, 1941 m. sukilėlis partizanas, Mikalavo būrys. Žuvo 1941- 06-26 kautynėse, Daugėliškio ir Mikalavo būriams susikovus su besitraukiančiais sovietiniais okupantais. Palaidotas Mikalavo kapinėse bendrame šeimos kape, 2003 m. pastatytas naujas kryžius.

2. Eil. Petras Bieliauskas, karys sukilėlis, Linkmenų sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-25 Šilaikiškės–Antaprūdės miške kautynėse su sovietų okupantais. Palaidotas Linkmenų (Margavonių) kapinėse, yra antkapinis kryžius.

3. Gubertas Bilkis, gyv. Palūšėje, 1941 m. sukilėlis partizanas, Ignalinos sukilėlių būrys. Žūties aplinkybės ne visai aiškios: Grybėnų miškuose 1941-07-23 suklydę jį nušovė vokiečiai, kai jų sudarytas būrys ieškojo pasislėpusių sovietų kareivių, kadangi G. Bilkis buvo apsivilkęs rusišku karišku apsiaustu, tad vokiečiai palaikę rusu, pasaloje nušovė. Palaidotas Palūšės kapinėse, yra antkapinis paminklas.

4. Eil. Jonas Grigas, karys sukilėlis, Ginučių būrys. Žuvo kartu su A. Matusevičiumi, 1941-06-24–26 Papiliakalnio k., nelygiose kautynėse, kai dviese kovėsi su okupantų 13 raudonarmiečių būriu. Palaidotas Ginučių kapinėse, bendrame kape. Yra medinis kryžius.

5. Eil. Lašinskas, karys sukilėlis. Žuvo 1941-06-26 prie Puškoriškių kaimo, kautynėse su okupacinės Raudonosuios armijos daliniu. Palaidotas Kaltanėnų kapinėse, kapas užlaidotas, žinoma tik apytikrė vieta. 2004 m. pastatytas bendras kryžius.

6. Mykolas Mačerinskas, gim. Mikalave, 1941 m. sukilėlis partizanas, Daugėliškio sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-24 Daugėliškio apylinkėje, sukilėliams pasitikus dvi sovietinių okupantų automašinas. M. Mačerinskui nušovus vieną raudonarmietį, atsakydami priešai sukilėlį nukovė. Palaidotas Mikalavo kapinėse, 2003 m. pastatytas naujas kryžius.

7. Albertas Matusevičius, 1941 m. sukilėlis partizanas, Ginučių būrys. Žuvo, kartu su J. Grigu, 1941-06-24-26 Papiliakalnio k., dviese susikovę su trylikos raudonarmiečių būriu. Palaidotas Ginučiose, yra laikinas kryžius.

8. Stasys Matusevičius, 1941 m. sukilėlis partizanas. Žuvo 1941-07-02 sprogus minai. Palaidotas Kaltanėnų kapinėse, bendrame šeimos kape, yra antkapinis paminklas, pažymėti vardas, pavardė. 2004 m. pastatytas bendras kryžius.

9. El. Juozas (Antanas) Parutis, karys sukilėlis, Linkmenų sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-29 prie Pažiezdrio k. būrio kautynėse su raudonarmiečių daliniais, važiavusiais Utenos–Kaltanėnų keliu. Palaidotas Linkmenų (Margavonių) kapinėse bendrame sukilėlių kape, yra kryžius.

10. Afonsas Patapavičius, Katinautiškės k., Tverečiaus vals. Policininkas, sukilėlis partizanas, Tverečiaus sukilėlių būrys. 1941-06-24–25 kautynėse nušovė sovietiniai aktyvistai / komunistai. Buvo palaidotas Tverečiaus kapinėse, sukilėlio palaikus giminės neseniai iš Tverečiaus kapinių perlaidojo Vilniuje.

11. Antanas Samukėnas, gyv. Bėčiūnuose, Ignalinos būrio sukilėlis. Nušautas 1941-07-11. Palaidotas (tuo laiku) žūties vietoje prie Ilgio ežero.

12. Adomas Švogžlys, 1941 m. sukilėlis partizanas, Linkmenų sukilėlių būrys. Birželio 29 d. ėjusį į žvalgybą, Salų k. sukilėlį A. Švogžlį užpuolė šeši raudonarmiečiai ir subadė durtuvais. Palaidotas Linkmenų parapijos II kap., bendrame šeimos kape, yra paminklas, pažymėti vardas, pavardė.

13. Eil. Stasys Talkačiauskas, karys sukilėlis, Linkmenų sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-29 prie Pažiezdrio k. būrio kautynėse su raudonarmiečių daliniais, važiavusiais Utenos–Kaltanėnų keliu. Palaidotas Linkmenų (Margavonių) kapinėse, bendrame sukilėlių kape, yra kryžius.

14. Eil. Antanas Vaicekonis, karys sukilėlis, Linkmenų sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-29 prie Pažiezdrio k. būrio kautynėse su raudonarmiečių daliniais, važiavusiais Utenos–Kaltanėnų keliu. Palaidotas Linkmenų (Margavonių) kapinėse, bendrame sukilėlių kape, yra kryžius.

15. Eduardas Vaickus, kilęs iš Gaveikėnų, 1941 m. sukilėlis partizanas, Ignalinos sukilėlių būrys. Nušautas ant Meironių kalno, tikslios žūties aplinkybės neaiškios. Kapas nežinomas.

16. Psk. Bronius Želnys (Žebrys?), karys sukilėlis, Linkmenų sukilėlių būrys. Žuvo 1941-06-25 kautynėse su armijos daliniu, tiksli vieta neaiški. Palaidotas Kaltanėnų kapinėse, kapas vėliau užlaidotas. 2004 m. pastatytas bendras kryžius.

17. Nežinomas LK karys sukilėlis. Žuvo 1941-06-26 prie Puškoriškių k. kautynėse su Raudonosios armijos daliniu. Palaidotas Kaltanėnų kapinėse, kapas užlaidotas, žinoma tik apytikrė vieta. 2004 m. pastatytas bendras kryžius.

Linkmenų, Kaltanėnų, Ginučių, Ignalinos, Daugėliškio, Tverečiaus vietovėse kautynėse su sovietiniais okupantais žuvo 17 sukilėlių: 8 kariai (1 puskarininkis, 6 eiliniai, 1 nežinomas karys), 9 partizanai. Labiausiai pasipriešinta, kautasi Saldutiškio, Linkmenų krašte, prie pagrindinių kelių.

xxx

Minint 1941 m. birželio sukilimo 80-metį, birželio 24 d. vyko Šeimų sąjūdžio Ignalinos ir Švenčionių grupių atstovų automobilių maršas su vėliavomis. Buvo važiuota maršrutu Ignalina–Linkmenys–Ginučiai–Mikalavas. Kiekvienoje išvardintoje gyvenvietėje pagerbti palaidoti 1941 m. birželį žuvę sukilėliai .

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *