Skip to content

Karščiai, škvalai, katastrofos, liūtys

Po šeštadienio vėtros Meironyse.

Jeigu dar prisimename vieną vėsiausių ir lietingiausių šių metų gegužę, mažai kas galėjo patikėti, kad ateis tokia karšta vasara, tiesiog tropinė. Ir niekas negali paaiškinti, kodėl žemėje vyrauja tokios temperatūros. Itin jos aukštos fiksuojamos šiaurinėse platumose, Kanadoje pasiektos temperatūros rekordas – vos ne +50 laipsnių, masiškai dega miškai, nuo svilinančio karščio mirė apie 500 žmonių, britų Kolumbijoje prie Ramiojo vandenyno žuvo milijardas gyvūnų. Teigti, kad šiltėja klimatas vien dėl taršos, vargu ar teisinga. Juk visos šalys yra įsipareigojusios kasmet mažinti teršalų emisiją į aplinką. Iki 2050 m. turi būti pasiekta nulinė tarša. Negi šalys dar nemažina taršos, o atvirkščiai – didina, kad klimato kaitos pokyčiai vyksta nepageidaujama linkme? Matyt, yra kiti veiksniai, darantys įtaką tokiems šilumos pliūpsniams, tą įtaką mokslininkams dar teks išaiškinti. Reikia tikėtis, kad tokie karščiai aprims, nes tikimasi dar šią savaitę kritulių, kurie turėtų numušti gerokai aukštas temperatūras. Ligi šiol škvaliniai lietūs nenumušė karščio bangų, netgi po jų dar labiau svilino kaitra. Žinoma, pasibaigus rekordiniams karščiams, seka, kaip įprasta, škvalai, katastrofinės liūtys. Jurbarke praėjusį šeštadienį (liepos 17 d. ) per dvi valandas (19–21 val.) iškrito 89,8mm, o per parą – 111,7 mm. lietaus. Katastrofinis lietus laikomas, kai per 12 val. iškrenta 80 mm kritulių. Nurimus karščiams, ko gero oras +30 laipsnių jau nebepasieks, bet škvalų, liūčių galime sulaukti, nes priekyje – paskutinė liepos dekada ir visas rugpjūtis.

Nors svilino karščiai ir kartais trūkdavo lietaus, bet dažnokai pasikartojančios liūtys leidžia tikėtis gero grūdinių ir rapsų derliaus. Tikimasi prikulti po 5,6 t/ha kviečių (pernai 5,4 t/ha) ir apie 7 mln. t grūdų. Rapsų derlingumas prognozuojamas 3,7 t/ha ir tikimasi pirmą kartą prikulti milijoną tonų. Ūkininkams geros optimistinės nuotaikos, bet aplinkosaugininkai jau seniai sunerimę dėl didelių rapsų plotų, nes jie labai skurdina faunos rūšinę sudėtį. Kol kas geros kviečių, rapsų supirkimo kainos, bet ar jos išliks aukštos, kai ES, Rusijoje, Ukrainoje prognozuojami dideli derliai. 

Ne tokios optimistinės nuotaikos gyvulininkystės sektoriaus ūkininkams. Dėl karščių ir kenkėjų vabzdžių pieninių karvių, mėsinių galvijų augintojams ši vasara – ne pati geriausia. Dauguma kultūrų neblogai augo, jei nebuvo leidžiama kenkėjams, ligoms įsigalėti. Šiemet, kaip reta, bulves masiškai atakavo kolorado vabalai. Bulvėms ši vasara truputį per karšta. Kai temperatūra viršija 25 laipsnius, bulvių gumbai vystosi labai vangiai. 

Šis tas apie chemines apsaugos priemones prieš kenkėjus. Bulvių pasėliams nuo kolorado rekomenduotas preparatas „Mavrik“ praktiškai nepasiteisino, kaip ir ,,Decis“. Tik „Actara“ veiksmingas prieš vabzdžius, bet individualiam naudojimui neleidžiamas (produktas registruotas tik profesionaliam naudojimui), mat sudėtyje turi tiametoksamo, imidakloprido ir klotianidino. Nuo 2018-08-19 d. Europos Komisija draudžia, kad pesticiduose būtų minėtų veikliųjų medžiagų. Mane stebina, kad gaminami įvairūs atbaidymo preparatai, purškalai, kurių instrukcijose skelbiama, jog jie efektyvūs kelias valandas, bet praktiškai jau po kelių minučių baigiasi jų poveikis ir vėl reikia purkšti. Kenkiama žmogaus sveikatai, aplinkai, o poveikis beveik nulinis. Mokslo seniai įrodyta, kad geriausiai, efektyviausiai prieš daugelį vabzdžių veikia feromonai (privilioja priešingos lyties individus), naudojant specialias gaudykles. Bet brukami įvairūs atbaidymo preparatai, neefektingi ir kenksmingi žmogui bei aplinkai. 

Šiais metais, kaip reta, dėl karščių masiškai puola visokie gyliai bendru vardu bimbalai, net nustelbdami uodų, mašalų atakas. O grįžtant prie žemiškų ūkiškų reikalų, šiemet daug kas džiaugėsi geru braškių derliumi, nors derėjimo pradžia atvirame grunte vėlavo vos ne dekadą, bet atėjusi šiluma ir karščiai sezoną užbaigė ankščiau nei įprasta. Geros sąlygos moliūginėms daržovėms. Kaip visuomet – visoms kultūroms, kad būtų idealios sąlygos derėjimui, niekada nebuvo ir nebus. Šiemet labai prastai dera graikiniai riešutmedžiai, nes labai pakenkė vėsi, lietinga gegužė. Kaulavaisius masiškai puolė įvairiausi kenkėjai, kai kur dėl drėgmės stokos pradėjo gelsti ir kristi lapai. Taigi rudenėlis jau po truputį ateina į daržus, sodus, miškus. 

Laukiame grybų pasirodymo, bet jei šiluma laikysis aukšta, sveikų grybų vargu ar sulauksime. Žvejams, tiksliau vėžiautojams, jau galima gaudyti vėžius. Suprantama, pirmiausia reikia vėžiauti invazinius vėžius – žymėtuosius ir rainuosius, negaudyti plačiažnyplių, kurie jau Lietuvos Raudonojoje knygoje. Įdomu, kokia situacija Apvardų ežere, kuris ilgą laiką, bent sovietmečiu, buvo vienintelis, kur vykdytas pramoninis vėžių verslas. Taigi, gamtoje kasdien vis labiau įsigalint rudeniškiems ženklams, atrodo ateina normalūs vasariški orai, tad dar turėsime laiko pasidžiaugti. 

Nors ir bandė lietus (labiausiai bijota škvalinės liūties) sutrukdyti šventei, bet jos pabaiga buvo gana šurmulinga ir Ignalinos 155-asis gimtadienis prie Žaliojo (Šiekščio) ežero atšvęstas.

R. Kazlausko nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje