Skip to content

Trys populiariausi šių metų floros atstovai

Pranas ZUBRICKAS

Skaitmuo trys (trejetas, trijulė, tercetas, triada) bene populiariausias. Taigi, kas tie trys mūsų floros atstovai, kurie šiemet labiausiai nusipelnė dėmesio? Tai dilgėlė, tulpmedis ir kvapioji aniužė. 

Apie dilgėlę dauguma žino nemažai nuo senovės laikų, o šiemet mūsų šalies vaistinių tinklas ,,Eurovaistinė“ iš 65 rūšių vaistažolių 2021 m. augalu paskelbė būtent didžiąją dilgėlę. Dilgėlių gentyje – 45 rūšys ir tik 3 (simboliškas sutapimas su skaičiumi) auga Lietuvoje. Tai didžioji, gailioji ir kanapinė. Žinomiausia ir vertingiausia – didžioji dilgėlė. Tik vieniems tai labai įkyri piktžolė, o kitiems labai vertingas vaistinis, maistinis, vitamininis, kosmetinis, dažinis augalas, organinė trąša. Apie dilgėlės vertingąsias savybes neverta rašyti, nes kas vartoja jas – puikiai žino. Norėčiau akcentuoti vieną iš daugelio vertingų savybių – tai premiksai iš dilgėlių. 

Daugelis kaimo žmonių, auginantys įvairius naminius paukščius, į pašarus įmaišo ir susmulkintų jaunų dilgėlių. Bet kad būtų dilgėlių miltai (premiksas) kailiniams mėsėdžiams žvėreliams, tikriausiai nežino ne tik eiliniai naminių gyvulių augintojai bet ir, ko gero, kailinių žvėrelių augintojai. Dar gūdžiais sovietmečio laikais viename rusiškame leidinyje radau, kad vienas Sibire esantis audinių fredkų žvėrininkystės ūkis brangų premiksą ,,Pušnovit“ sėkmingai pakeitė džiovintais dilgėlių miltais ir kailių kokybė nesuprastėjo. Teko ir man tada išbandyti, nes auginau fredkas, mangutus. Vizualiai žvėreliai atrodė kuo puikiausiai ir nenaudojant kitų vitamininių priedų. Didžiojoje dilgėlėje, toje įkyrioje piktžolėje, tiek vertingų savybių, kad, kaip sakoma, nors vežimu vežk. 

Dabar truputis apie kanapinę dilgėlę. Ji dėl vertingo pluošto irgi buvo bandoma auginti pas mus. Pluoštas net vertingesnis už lininį, vilną, nes labiau hidroskopiškas, antialergiškas. Panėvėžio r. esanti Upytės bandymų stotis ruošė rekomendacijas, kaip auginti kanapines dilgėles pluošto gamybai. Bet dėl mažos pluošto išeigos (apie 200–400 kg) ir didelės savikainos, viskas tik rekomendacijos ir baigėsi. Bet be pluošto panaudojus antrą ataugusią žolę (atolą) naminių gyvulių šėrimui, kaip labai vertingą vitaminingą-mineralinį priedą, jau, ko gero, nebūtų nuostolingas šios kultūros panaudojimas. Kapitalizmas tuo ,,žavus“, kad nesismulkinama – kas nepelninga, tas nevystoma, sunaikinama, nors ir būtų visuomenei produktas reikalingas, naudingas. Akivaizdi situacija – mūsų linų likimas. 

Antras trijulės augalas būtų gelsvažiedis tulpmedis, kuris vis dažniau patenka pas sodininkus, ne tik pas retenybių kolekcionierius. Kilęs iš Š. Amerikos, užauga iki 60 m aukščio, gyvena iki 400–500 m., yra vienas seniausių žiedinių augalų, jo fosilijų rasta net 145 milijonų metų senumo. Lapai yra originalūs, panašūs į smuiką, amerikiečiai jį ir vadina smuiko medžiu. Žiedai stambūs, iki 5–6 cm, panašūs į tulpes, viduryje rausva dėmė, atsparus šalčiui, išlaiko daugiau nei -30 C laipsnių, praktiškai jo nepuola nei kenkėjai, nei ligos. Žydėti pradeda 10–15 metų ir žydi beveik mėnesį – nuo birželio iki liepos. Yra išvesta keletas dekoratyvinių veislių su skirtinga žiedų spalva, bet mažiau atsparių šalčiui. Žiedai išskiria daug nektaro. Sėklos prinoksta spalį, jomis maitinasi voverės, paukščiai. Jaunus medelius mėgsta apgraužti kiškiai, elniai. Tulpmedis, galima sakyti, yra puošniausias vasaros medis. Patys seniausi Lietuvoje tulpmedžiai (dviejų šimtų metų) auga Veliuonoje, o visi kiti tulpmedžiai, augantys Lietuvoje – yra jų palikuonys.

Trečiasis trijulės atstovas – kvapioji aniužė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, ištyrę sukūrė ir užpatentavo saugų ir veiksmingą antiaritminį preparatą iš kvapiosios aniužės žaliavos. Tai pirmas atvejis, kai lietuvių mokslininkų sukurtas natūralios kilmės vaistinis preparatas patentuotas tarptautiniu mastu. Turbūt niekam nereikia aiškinti, kad daugiausia žmonių visame pasaulyje miršta nuo širdies ligų, daugiausia sutrikus širdies ritmui. Farmacininkų dėka yra sukurta daug įvairiausių vaistinių preparatų širdies ligoms gydyti, bet dažniausiai visi sintetiniai cheminiai vaistiniai preparatai, be gero teigiamo poveikio gydant ligas, turi ir neigiamų šalutinių kontraindikacijų. Kvapioji aniužė pas mus aptinkama stipraus mėtų kvapo vaistinis ir prieskoninis augalas, kuriuo ilgą laiką niekas rimtai nesidomėjo. Apie šį augalą esu rašęs „Mūsų Ignalinoje“, straipsnį tuomet persispausdino ,,Lrytas.lt“ (2020-01-23). Ten galima plačiau sužinoti apie šį augalą. 

Šiemet pavyko įsigyti daigų ir jis šiomis dienomis pražydo. Didelė tikimybė, kad kvapioji aniužė – rimta kandidatė tapti žymiausiu gydomuoju vaistiniu augalu iš mūsų šalies floros.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *