Skip to content

Kur, ištikus nelaimei, ieškoti artimiausio širdies defibriliatoriaus?

MI informacija

Dėl nelaimingo atsitikimo ar sveikatos problemų staiga sustojus širdžiai žmogų dar galima išgelbėti, tačiau gaivinimo sėkmė labiausiai priklausys nuo to, kaip greitai suteiksime pagalbą. Dėl šios priežasties, net ir iškvietus medikus, būtina nedelsiant imtis gaivinimo veiksmų – dirbtinio oro įpūtimo ir krūtinės ląstos paspaudimų. Širdies plakimą atstatyti padeda automatiniai išoriniai defibriliatoriai (trumpinama AID), kuriuos panaudoti gali bet kas, net ir neturintis medicininio išsilavinimo. Tokie defibriliatoriai šiais metais buvo įrengti ir mūsų rajone.

Defibriliatoriai Ignalinos rajone

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, vykdydamas ES lėšomis finansuojamą projektą „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“, 35-iose savivaldybėse įrengė 120 automatinių išorinių defibriliatorių (trumpinama AID). Jie įrengti valstybės įstaigoms priklausančiuose pastatuose, pavyzdžiui, sporto centruose, seniūnijose, savivaldybių patalpose, autobusų stotyse, užimtumo tarnybų biuruose ar kultūros centruose. Apie visas šias vietas galima sužinoti virtualiame Defibriliatorių žemėlapyje (į „Google“ paiešką įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“).

Ignalinos rajone viešosiose vietose buvo įrengti du tokie aparatai. Juos galima rasti: Ignalinos rajono priešgaisrinės tarnybos Dūkšto gaisrinės patalpose (Laisvės g. 32, Dūkštas) ir Ignalinos rajono priešgaisrinėje tarnybos Didžiasalio gaisrinėje (Salos g. 7, Didžiasalis).

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro vyriausiosios specialistės Vandos Markauskienės, AID įrengti su jiems laikyti skirta specialia spintele, pirmosios pagalbos priemonių rinkiniu ir turniketu. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 35 savivaldybėse taip pat buvo apmokyti iš viso beveik 7 tūkst. gyventojų, iš jų vien Ignalinos rajone – 205 gyventojai. Mokymų metu klausytojai gavo teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip teisingai teikti pirmąją pagalbą, naudojant AID, ir kaip stabdyti kraujavimą, naudojant turniketą.

Kaip naudotis defibriliatoriumi?

Kaip teigia Vilniaus universiteto profesorius, širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis, manoma, kad jei susibūrimo vietoje per metus įvyksta bent viena ar dvi mirtys, toje vietoje reikėtų nuolat turėti automatinį išorinį defibriliatorių. Įrengtų AID vietos yra žymimos tarptautiniu ženklu – žaliame fone pavaizduotas širdies simbolis su žaibu ir kryželiu.

Kaip rašoma daugelio standartinių AID instrukcijose, pirmiausia aparatą reikia padėti prie nukentėjusiojo, paspausti mygtuką ir klausytis garsinių nurodymų – kaip elgtis, pasakys pačiame AID įmontuotas įrašas. Jis įspės pirmiausia iškviesti medikus, o jų belaukiant – nuimti visus rūbus nuo nukentėjusiojo krūtinės ląstos. AID krepšyje rasite du elektrodus, ant kurių bus parodyta, kaip juos užklijuoti. Vos uždėjus elektrodus ant nukentėjusiojo, automatinis išorinis defibriliatorius iškart pamatuos, ar plaka širdis ir ar yra reikalingas elektros impulsas. Jei reikia, aparatas paprašys atsitraukti nuo nukentėjusiojo ir paspausti reikalingą mygtuką, o vėliau praneš, kada tęsti gaivinimą darant oro įpūtimus į burną ir krūtinės ląstos paspaudimus. Po dviejų minučių aparatas vėl automatiškai paprašys atsitraukti, matuos širdies ritmą ir pasakys tolimesnes instrukcijas.

Kasmet gelbsti gyvybes

JAV mokslininkų Kroll MW, Fish RM, Calkins H ir jų kolegų 2012 m. duomenimis, apie 90 proc. sėkmingų defibriliacijų būna atlikta per pirmąsias 6 min. nuo širdies sustojimo, o sėkmingų atvejų laiko, per kurį buvo atgaivinti nukentėjusieji, vidutinė trukmė yra 9,5 min. 

„Įvykus nelaimei kiekviena minutė yra be galo svarbi – kuo anksčiau imame gaivinti žmogų ir pritaikome defibriliaciją, tuo didesnė tikimybė išgelbėti gyvybę. Viena uždelsta minutė šią tikimybę sumažina daugiau kaip 10 proc. Bet jei padėsime ir žmogų išgelbėsime, mes jam dovanosime dar vieną gyvenimą“, – teigia profesorius P. Šerpytis.

Jis prisimena ne vieną išgelbėtą pacientą, kuriam, belaukdami atvykstančios greitosios medicinos pagalbos, gaivinimą pradėjo artimieji – vyras ar žmona, kolegos ar tiesiog praeiviai gatvėje. Gelbėjant gyvybę svarbiausia nepalikti žmogaus vieno nelaimėje ir imtis aktyvių gaivinimo veiksmų: atlikti oro įpūtimus per burną, krūtinės ląstos paspaudimus bei defibriliaciją, jei netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius.

Defibriliatorių žemėlapis: 

Automatinių išorinių defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje pasiekiamas į „Google“ paiešką internete įvedus tekstą „Defibriliatorių žemėlapis Lietuvoje“. Gyventojai kviečiami susipažinti su šiuo internete patalpintu Defibriliatorių žemėlapiu ir ištikus nelaimei nebijoti imtis gaivinimo veiksmų bei jais pasinaudoti.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!