Skip to content

5 knygos apie II pasaulinio karo siaubus išgyvenusias moteris

MI informacija

Antrasis pasaulinis karas stipriai įsirėžė į žmonijos istoriją – tai puikiai atsispindi įvairių šalių literatūroje. Tačiau daugelis grožinės ir negrožinės literatūros knygų pasakoja apie Antrojo pasaulinio karo siaubus ir patirtis iš vyrų perspektyvos. Net ir dabar, praėjus dešimtmečiams po karo, pirmiausiai prisimename apie kare dalyvavusių vyrų didvyriškumą, pasiaukojimą, kančias, o kartais – antžmogiškumą. Karo laikotarpiu gyvenusių moterų balsai dažnai yra tarsi neišgirsti, o jų indėlis – pamirštas ar sumenkintas. Šiame straipsnyje aptarsime vienas reikšmingiausių knygų, kurios pasakoja apie moterų dalią ir patirtis Antrojo pasaulinio karo metu, apie jų svarbų vaidmenį kare. Šias knygas galite rasti ir „Vagos“ el. parduotuvėje.

Heather Morris „Cilkos kelias“

Iš Naujosios Zelandijos kilusios rašytojos Heather Morris tarptautinio bestselerio „Aušvico tatuiruotojas“ tęsinys „Cilkos kelias“ yra viena labiausiai sukrečiančių pastarojo meto knygų apie Antrąjį pasaulinį karą. Tikra gyvenimo istorija paremto romano epicentre – narsios, sunkiausiomis gyvenimo sąlygomis už savo ir kitų išlikimą kovojančios moters patirtys.

2019 m. išleista (Lietuvoje – 2020 m.) knyga atskleidžia Slovakijos žydės Cecilijos (Cilkos) Klein išgyvenimus, kada ji, būdama šešiolikos metų, 1942-aisiais yra ištremiama į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą. Tačiau tai – tik pirmoji jos kančių stotelė. Po išvadavimo iš vokiečių lagerio jauna moteris dešimčiai metų įkalinama Vorkutos gulage Sibire, kur ją pasitinka ne tik žiaurūs išbandymai, bet ir gyvenimo šviesuliai. 

„Cilkos kelias“ puikiai atspindi karinio laikotarpio siaubus ir skaudžius žmonių gyvenimus. Nepaisant to, knyga yra išties įkvepianti ir priartinanti skaitytoją prie amžinųjų drąsos, vilties, ištvermės, meilės, draugystės temų. 

Heather Dune Macaddam „999 Aušvico moterys. Tikra istorija“

Amerikiečių rašytoja ir dokumentinių filmų kūrėja Heather Dune Macaddam savo kūryba siekia atskleisti Holokausto paliestų žmonų skausmus. 2021 m. leidyklos „Alma littera“ išleista naujausia autorės knyga „999 Aušvico moterys. Tikra istorija“ dar kartą sukviečia išgirsti Holokausto aukų balsus – per moterų prizmę.

Romane vaizduojama širdį draskanti tragedija mus nukelia į 1942 m. kovo 25 d. vykusį pirmąjį oficialų žydų išgabenimą į Aušvicą. Tai – istorija apie pirmąsias 999 netekėjusias žydų moteris, patekusias į Aušvico koncentracijos stovyklą, ir jų išgyventus siaubus. 

H. D. Macddam rašydama šią knygą rėmėsi išsamiais asmeniniais interviu su Aušvico stovyklą išgyvenusiais asmenims, pokalbiais su istorikais, Holokausto įvykių liudininkais ir pirmųjų tremtinių artimaisiais. Tikri ir skausmo kupini žmonių pasakojimai knygai suteikia ryškų emocinį atspalvį, leidžiantį dar kartą prisiliesti prie vienos baisiausių žmonijos tragedijų.  

„999 Aušvico moterys. Tikra istorija“ pelnė ne vieną apdovanojimą, o literatūros kritikai ir istorikai romaną priskiria prie vienų svarbiausių Holokausto literatūros kūrinių. 

Rūta Šepetys „Tarp pilkų debesų“

2011 m. pasirodęs debiutinis lietuvių kilmės amerikietės rašytojos Rūtos Šepetys istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“ – kvapą gniaužianti, įtaigi, abejingų nepaliekanti istorija. Ši knyga subtiliai ir jautriai dar kartą pakviečia susimąstyti apie Antrojo pasaulinio karo tremtinių išgyvenimus ir nepalaužiamą žmogaus dvasios stiprybę.  

Istorinio romano pagrindinė veikėja – meniškos prigimties penkiolikametė Lina. 1941-aisiais ji kartu su mama ir broliu ištremiama į Sibirą, o jos tėvas – atskiriamas nuo šeimos bei pasiunčiamas į kalėjimą. Tremties siaubus knygoje patiriame per paauglės prizmę ir galime sužinoti, kas padeda atsilaikyti prieš šiurpią kasdienybę ir išgyventi kančios apsupty.

„Tarp pilkų debesų“ iki šių dienų yra laikomas vienu garsiausiu grožinės literatūros kūrinių Antrojo pasaulinio karo tematika. Knyga sulaukė visuotinio pripažinimo, yra išversta į daugiau kaip dvidešimt septynias kalbas, Italijoje įtraukta į mokyklos rekomenduotinų knygų sąrašą, pripažinta „New York Times“ bestseleriu. 2018-aisiais kino režisierius Marius Markevičius pagal istorinį romaną pastatė to paties pavadinimo filmą. 

Pam Jenoff „Dingusios Paryžiaus merginos“

2020 m. lietuvių kalba išleistas amerikiečių rašytojos Pam Jenoff istorinis romanas „Dingusios Paryžiaus merginos“ pasakoja apie moteris, kurios Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo agentėmis Jungtinės Karalystės Specialiųjų operacijų valdyboje. 

Tikrais faktais paremtame romane atskleidžiami gyvenimai trijų moterų, kurias iš pirmo žvilgsnio galėtume laikyti privilegijuotomis karo akivaizdoje. Tačiau autorė meistriškai pademonstruoja, kiek vidinės stiprybės ir kančios pareikalavo šių moterų pozicijos Antrojo pasaulinio karo metu. Ryškiai, gyvybingai ir detaliai aprašomi moterų išgyvenimai įtvirtina jų svarbą Antrojo pasaulinio karo metu, nors dokumentinėse kronikose jos buvo tarsi išbrauktos iš istorijos. 

„Dingusios Paryžiaus merginos“ skaitytojui leidžia pasinerti į nepamirštamą istoriją apie moterų herojiškumą, narsą, drąsą karo metu, kurioje persipina karo, draugystės, seserystės, pasipriešinimo, vilties, išdavystės temos.

Jane Healey „Merginos iš Bostono“

Amerikiečių rašytoja Jane Haley 2021 m. Lietuvoje išleistoje knygoje „Merginos iš Bostono“ savotiškai tęsia anksčiau minėtosios P. Jenoff ir jos romano „Dingusios Paryžiaus merginos“ misiją. Naujausiame savo kūrinyje J.Haley atskleidžia mažai žinomą Raudonojo Kryžiaus moterų savanorių indėlį Antrojo pasaulinio karo metu – kaip ir Specialiųjų operacijų valdybos agenčių, taip ir savanorių nuopelnai literatūroje ir istorinėse kronikose yra tarsi pamirštami.

Istoriniame J. Haley romane nusikeliame į 1944-ųjų Bostoną, kuomet pagrindinė veikėja Fiona Dening kartu su dviem draugėmis meta tuometinius darbus, atsisako susikurtų ateities planų ir nutaria tapti Raudonojo Kryžiaus savanorėmis. Šviesa čia persipina tamsa, grožis su baisybėmis, tačiau moteryse ir jų gyvenimuose neišblėsta viltis.

J. Healey rašydama šią knygą rėmėsi išlikusiais Raudonojo Kryžiaus savanorių dienoraščiais, laiškais, kas padėjo sukurti tikrais faktais paremtą, autentiškumo kupiną kūrinį. Tačiau „Merginos iš Bostono“ nėra apie karo siaubus – tai istorija apie moterų tvirtybę ir pasiaukojimą, apie moterų atsidavimą karo nukentėjusiems net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje