Skip to content

Pasakėlės suaugusiems

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Kažko visiems permainos parūpo. Ir permainos tik į vieną pusę nusuktos: dirbti mažiau, gauti daugiau. 

Antai Vyriausybė žada nuo kitų metų keisti pensijų apskaičiavimo tvarką. Planuojami pokyčiai, kurie jau kitais metais vidutinę pensiją su būtinuoju stažu padidintų daugiau nei 40 eurų – iki 486 eurų.

Aš tam visiškai neprieštaraučiau. Jeigu valdžia turi iš ko mokėti – kodėl gi ne. Kad tik neišeitų taip, kaip prieš dešimtmetį, kai krizės išvakarėse tuometinė valdžia pensijas pakėlė taip, kad teko jas karpyti. Prisimenate, dar tada teisingasis teismas pasakė, kad kitiems pensijas mažinti galima, bet teisėjams – jokiu būdu. 

Na, ką valdžia paėmė – tai visi prisimena, tą ir grąžino (pirmiausia, žinoma, teisėjams), nors tai jau ne visi prisimena. Bet kadangi šį kartą pensijų kėlimas numatytas iki 2024 metų, kai vyks rinkimai, ar nenutiks panašiai, ar nauja valdžia turės iš ko tas padidintas pensijas mokėti? Galima norėti „orios“ pensijos, bet kai nesurenkami mokesčiai – iš ko ją mokėsi?

Pensijų reforma, kaip visada, aprašoma taip, kad velnias koją išsisuktų. Prisipažinsiu: iki galo nesusigaudžiau, bet vienas dalykas įdomus: siūloma, kad bendroji pensijos dalis nepriklausytų nuo darbo stažo, kitaip tariant, ar žmogus turi minimalų stažą (15 metų), ar būtinąjį (32 metai), jam būtų mokama vienodai.

Vadinasi, bendroji pensijos dalis visiems būtų vienoda. Ne vien šita valdžia tokia – net ir visoje Europoje labai mylimi tinginiai. Tai reiškia, kad nors tu ir nedirbai, bet pensiją vis vien gausi. Tik jeigu nedirbti apsimokės, kaip jau dabar yra, ir net dar labiau, tai kas mokės tuos pačius mokesčius, iš kurių bus mokamos pensijos? Ar pensijų kėlimas nėra tas žanras, kuris vadinamas pasakėlėmis suaugusiems?

O čia dar raudonosios profsąjungos (kitokių pasaulyje ir nėra) sugalvojo, kad darbo savaitę reikia trumpinti. Girdi, jeigu žmogus savo darbą padaro per keturias dienas, tai jam penktą dieną reikėtų prie išeiginių pridėti. Tada darbininkas, aiškino čia per televizorių viena tokia profsąjungų veikėja, būtų laimingas ir, pailsėjęs tris dienas, į darbą  eitų noriai, gal net kaip prieš pusę amžiaus – su daina.

Matot, anksčiau kalbėjome apie laimingas vištas, kurios iš laimės skanesnius kiaušinius dėti pradės, dabar pradėjome galvoti apie laimingą žmogų, kuris iš tos laimės galės tris dienas ką nors kasytis.

Šiaip jau ar į darbą eini po dviejų dienų, ar po trijų dienų gėrimo, vis tiek laimingu kažin ar jautiesi. Ir čia apskritai visų pirma turėtų būti kalbama apie viešąjį sektorių, apie tuos valdininkus ir valdininkėlius, kurių pagrindinis darbas per darbo savaitę dabar yra visiems vienodas: išsivirti kavutės.

Tokiems ne darbo savaitę trumpinti reikėtų. Jeigu jie savo darbą per keturias dienas padaro, tai gal paprasčiausiai jų per daug yra? Gal tiesiog reikia kas penktą valdininką atleisti, tada likusieji visą savaitę turės ką veikti. Tiek prišnekėta, kad valdininkų armiją (čia tai tikslus apibūdinimas) reikia mažinti, o dabar kaip tik yra gera proga: net profsąjungos sutinka, kad valdininkai savo darbą per keturias dienas padaro.

Tiesa, ta veikėja, kuri per televizorių kalbėjo, aiškino, kad visi darbdaviai turi taip pasielgti. Čia turbūt visi supranta, kad privačiame sektoriuje vis dėlto dirbama, ir jeigu kažkas per savaitę dirbs penktadaliu mažiau, žinoma, už tą patį atlyginimą, tai ir padaryta bus penktadaliu mažiau, atitinkamai tas produktas kainuos penktadaliu daugiau.

Profsąjungų veikėja svaičiojo, kad šį nuostolį turėtų prisiimti darbdaviai, sumažindami savo pelną. Taigi. Ir dar sakoma, kad Mėnulis negyvenamas – o iš kur tokie veikėjai nukrinta, jei ne iš Mėnulio? Parodykite bent vieną darbdavį, kuris, kam nors pabrangus, sakysim, kurui ar žaliavai, savo produkto kainos nepakeltų.

Koks gražus raudonųjų rūpinimasis darbo žmogumi: tegul tas žmogelis mažiau dirba, o gauna tiek pat. Tik juk jie nepasakys, kad už viską reikia mokėti, ir šiuo atveju teks mokėti parduotuvėje. Na, penktadaliu viskas gal nebrangs, nors… Bet užtat ilsėtis bus galima. Nepergyvenkime, kilkės tomatų padaže nusipirksime, jeigu žvejai irgi nepradės ilsėtis. O su duona gali būti prasčiau, ji ir šiaip nuolat brangsta, ir tai, deja, ne pasaka.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!