Po praėjusio trečiadienio neskelbto susitikimo su gyventojais Didžiasalyje, kuriame dalyvavo rajono meras ir VRM viceministras Arnoldas Abramavičius, buvo aišku, kad dėl sumanymo čia įkurdinti 1500 nelegalių migrantų su gyventojais kalbėtis vengiama. Tema labai rizikinga, nes žmonių nusiteikimą galima nesunkiai nuspėti. Rajono meras tame susitikime užėmė miglotą poziciją, aiškiai nepareiškė, kad jis prieš nelegalų įkurdinimą miestelyje, o tarsi pritariamai linksėjo viceministrui. Situaciją ypač kaitino žinia, kad į Didžiasalį norima permesti tuos 1500 nelegalų, kurie turėjo būti apgyvendinti Švenčionėliuose, bet kaimyninio rajono valdžia juos priimti atsisakė. Tai kodėl mes juos priimam?

Redakcija, norėdama sužinoti tikrąją didžiasaliečių nuomonę, penktadienio „Mūsų Ignalinoje“ paskelbė, kad tądien, 14 val., lankysis Didžiasalyje. Kas nori, gali ateiti ir pareikšti savo nuomonę šia aštria tema. Važiuodamas galvojau: na, ateis kokia dešimtis gyventojų, apklausai užteks. Bet 14 val. jų susirinko apie šimtą ar net daugiau. Mat dar prieš pietus laikraščio skelbimas žmonių iniciatyva buvo įdėtas ir į facebooką, ir iškabintas namų laiptinėse. Dar labiau nustebau, kai į MI susitikimą atlėkė meras su savo kišenine rašytoja, nors tuo laiku turėjo Ignalinos abiturientams įteikinėti atestatus. Išsigando, kad ne valdžia, o opozicinis laikraštis perima iniciatyvą bendrauti su gyventojais (kitą dieną už šį žingsnį sulaukėme daugybės didžiasaliečių padėkų, nes jie jau manė, kad su jais niekas nenori šnekėtis). 

Taip pat paaiškinsiu vieną savo mintį, parašytą penktadienio MI numeryje, kad meras sprendimus dėl nelegalų, dar pradedant nuo Linkmenų, priima su niekuo nesitardamas. Viena susitikimo dalyvė merą tiesiai šviesiai to ir paklausė – kodėl? Meras šoko teisintis, kad sprendimą pateikti Vilnius reikalavo greitai ir nebuvo laiko su kažkuo tartis, kad yra rajono Ekstremalių situacijų komisija, kuri viską ir sprendžia, pagaliau moters klausė, kas jai sakė, kad jis pats vienas sprendimus priima, ar yra toks sprendimas ant popieriaus su jo parašu? Moteris paaiškino, kad taip rašė „Mūsų Ignalina“. Meras suirzęs sakė – tai jos ir klauskit. „Va, Baltakis stovi, jo klauskit…“

Atsakau. Ar buvo susitikimai su gyventojais dėl nelegalų įkurdinimo Linkmenyse ir Kazitiškyje? Ar informuota apie situaciją rajono taryba, ar tartasi su ja? Ar dialogą su Didžiasalio žmonėmis organizavo meras? Ne! Tai ką tuomet galima galvoti, kas priima sprendimus. Kai tik gavo pirmą Vilniaus raginimą įkurdinti nelegalus Linkmenyse, reikėjo susikviesti rajono tarybą ir bendrai tartis – ką darom, kaip elgiamės, kokios pozicijos laikomės, nes tarp tarybos narių yra kur kas labiau patyrusių, savivaldoje dirbančių nuo pat nepriklausomybės pradžios. Jie suvaldė 1990–1991 m. situacijas, kurios tiesiogine prasme tuomet kartais kvepėjo paraku. O dabar meras stato vežimą prieš arklį ir skundžiasi, kad vežimas nevažiuoja.

Apie tai, kas vyko susitikime. Į jį nekviestas atvyko ne tik meras, bet ir policijos ekipažas (pasak mero, jo niekas nekvietė, atvyko atsitiktinai, nes tuo metu buvo Didžiasalyje). Tačiau jokių negatyvų neįvyko. Vieni žmonės savo nuomones reiškė ramiai, kiti aštriai ir kiek piktokai. Meras sulaukė daug nepatogių klausimų. Kadangi jau atvyko, jam pirmiausia ir buvo suteiktas žodis. Toliau kalba diktofono įrašas.

Meras: „Aš atvažiavau ne kaip priešas, o kaip tarpininkas. Šiandien jau kita pozicija nei vakar. Turime tris pavojingas situacijas: COVID, migrantus ir COVID sergančius migrantus. Laukia sunkus sprendimas, aš priėmiau asmeninę riziką, kuri gali kainuoti brangiai. Mes, politikai, tai gerai suprantame. Tai gali kainuoti brangiai, kalbant apie pinigus iš ministerijų jau artimiausiomis dienomis. Kaip trečiadienį sakė viceministras, šešiose pasienio savivaldybėse gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis. Yra nesąžiningas elgesys. Vilnius neatsako mums, kodėl Lietuvoje nėra lygybės, kodėl tik 6 iš 60-ties savivaldybių turi gyventi karo sąlygomis, o visos kitos tyčiotis iš mūsų. Kodėl migrantai nevežami į Visaginą, Zarasus? Gal A. Abramavičius Zarasus, kaip buvęs meras, uždengė skydu? Per du mėnesius mes iškovojome tik vieną pažadą – išlaidų kompensavimą. Ilgai buvome kaltinami, kad esą gal mes iš kompensacijų norime pasipelnyti – pirksime automobilius ir pan. Mes laikėmės pozicijos neįleisti migrantų į geras patalpas, kurios reikalingos mums. Aš nieko negaliu pažadėti, kas bus po savaitės. Nei aš, nei savivaldybė neturi informacijos apie Vilniaus planus. Vakar iš pasienio užkardų išvežėme, mūsų manymu, pačius pavojingiausius migrantus – viengungius. Šeimos ne tokios pavojingos. Vilnius laikosi taktikos: išveža 4, atveža jų vieton 10, vietoj vienos vienvietės sulūžusios lovos atveža dviaukštę. Jau šiandien reikalavimai sunkiai pakeliami, žmonės nori atostogų, bet priversti dirbti. Reikia vis labiau rūpintis migrantais, kad mums būtų saugiau. O jie vis klausia, kada juos paleis…“

Klausimai iš susirinkusių būrio.

Moteris: „O kas bus lapkritį, gruodį, jei juos čia apgyvendins?“

Meras: „Čia jau ne mūsų reikalas…“

Vyras: „Jums neatrodo, kad jūsų valdžia mūsų gyvenvietę paliko likimo valiai?“

Meras: „Jūs man tokių klausimų neuždavinėkit. Mums jau šiandien yra sunku tvarkytis. Mes naujų stovyklų įsileisti nenorėtume, bet gali būti įvesta nepaprastoji padėtis, ją įvestų Seimas. Tuomet, jei mes prieštarausime, rajonas gali likti be mero ir rajono tarybos.“

Balsas: „Kodėl Jūs negalite pasakyti, kad migrantų nepriimsime, nes mano krašte nėra vietos? Kodėl jų neįkurdinti kur nors miške, o ne prie gyvenviečių?“

Meras: „Alternatyvus sklypas pasiūlytas toli nuo Didžiasalio, bet jokios garantijos nėra, kad čia jų nebus.“

Moteris: „Kodėl Švenčionys galėjo atsisakyti?“

Meras: „Jie pateikė kito sklypo alternatyvą ir to pakako.“ 

Keli balsai: „Labai nekonkretus atsakymas…“

Vyras, prisistatęs Lietuvos piliečiu: „Kodėl Jūs atvykėlius vadinate emigrantais, tokie žmonės į kitą šalį atvyksta su dokumentais. O šitie sieną perėjo nelegaliai, dokumentus išmetė, pažeidė visus įstatymus. Jie nusikaltėliai ir juos reikia sodinti į kalėjimą.“

Meras: „Ką, aš juos turiu sodinti, tai ne mano funkcijos…“

Kitos nuomonės

Edita Brukštuvienė: „Aš niekada nepalaikysiu pozicijos, kad čia būtų pabėgėlių stovykla. Mes ginsime šį kraštą, bet teisėtomis priemonėmis, be anarchijos. Renkame parašus. A. Abramavičiui išaiškinome, kad šis kraštas ir taip nuskriaustas. Mes pergyvenome socialiai atstumtų žmonių problemą. Mes jau ne kartą buvome palikti likimo valiai ir nesame pajėgūs priimti tiek šių žmonių. Jie gi nebus visą laiką uždaryti, vaikščios. Bet jeigu bus įvesta nepaprastoji padėtis, niekas neklaus nei mero, nei tarybos. Tuomet darys viską prievarta, be mūsų žinios. Mes jau dabar neturime ramybės, karinės mašinos dideliais greičiais zuja dieną naktį. Centrinė valdžia savo problemas nori spręsti mūsų sąskaita.“

Tadas Jarmuška: „Savivaldybė, rajono taryba turi oficialiai kreiptis į centrinę valdžią. Yra kariuomenė, kitos struktūros, reikia stabdyti jų veržimasi per sieną.“

Mamertas Papšys: „Man labai juokinga viceministro A. Abramavičiaus pozicija. Atvažiavo kaip koks anekdotų karalius: su juokeliais, šposeliais. Juk suprantame, kad 1500 – ne riba, čia būtų tik pradžia. Vėliau skaičiai dvigubėtų, trigubėtų. Manau, kad kalba eina ne apie jų apgyvendinimą, o apie integraciją.“

Milda Laurutėnaitė: „Šitas kraštas ir taip nuskriaustas, nukentėjęs. Slėgė nedarbas, asocialių asmenų valkatavimas. Buvome vadinami bomžais, džiambuliečiais, zombiais. Dabar, kai žmonės jau atsitiesė, patys susitvarkė savo darželius, ūkelius, 2016 m. gavo investicijų ir pagražino miestelį, sutvarkė paplūdimį, grasinama užvežti migrantų. Buvome zombių miestelis, tapsime šiukšlių dėže, nes po jų liks šiukšlynai. Seniūnijoje gyvena 1260 gyventojų, o atvežtų 1500. Ar žmonės būtų saugūs?“

Seniūnas Antanas Pauliukėnas: „Aš labiausiai esu susirūpinęs žmonių saugumu. Yra daug pavyzdžių iš kitų Europos šalių, kaip viskas tokiais atvejais vyksta. Esame šalia sienos, ir taip jaučiamės nesaugiai. Tad svarbiausias rūpestis būtų saugumas, o Vilnius apie tai nekalba, kol kas nepasakė nė žodžio.“

Evaldas, Bronius: „Rokiškio rajone yra apleistas miestelis, tegul ten veža. Nepriima? Tai kodėl mes turime priimti? Pačiame Didžiasalyje gyvena 960 gyventojų, o žada atvežti 1500 migrantų. Kur logika? Kur valdžia žiūri? Juk jie visą laiką nebus uždaryti, juos paleis laisvai vaikščioti. Kaip tuomet bus su mūsų daržais? O ar jie yra pasitikrinę, ar neužveš kokių ligų mums? Jeigu dabar juos priimsim, paskui neišprašysim…“

Neprisistačiusi moteris: „Kodėl visų nepatalpinti vienoje kokioje Lietuvos vietoje, juk ekonomiškai pigiau būtų. Kiek kiekvienoje vietoje kainuoja įrengti tinkamas gyventi vietas, komunikacijas, kokios išlaidos? Sako, jų maitinimui parai skiria 15 eurų. Aš gaunu pensiją 200, kai viską susimoki, nelieka nei maistui, nei drabužiams…“

Alesia: „Noriu kreiptis į Lietuvos valdžią – Prezidentą, Vyriausybę. Šios problemos neturi spręsti savivaldybės. Aš, kaip Lietuvos pilietė, savo pareigą atlikau: pagimdžiau tris vaikus. Vyriausiam sūnui jau aštuoniolika. Bet kada jį gali pašaukti į kariuomenę. Jeigu tai įvyktų dabar, mano vaikas eitų prie sienos.“

Iš žmonių dar buvo siūlymų suvežti nelegalus į nebaigtą statyti Vilniaus stadioną, kaltinta šalies valdžią dėl priešiškos politikos Baltarusijos atžvilgiu, nes ši migrantų krizė – atsakas į tai ir pan.

xxx

Laukiame, ar pagaliau bus sušauktas rajono tarybos posėdis, kaip to reikalauja opozicinė tarybos frakcija (jos kreipimasis į merą paskelbtas MI penktadienio numeryje ir išsiųstas merui šią savaitę). Ar šiaip taip pagaliau pasisukęs į žmones veidu (paskelbė net viešą savo nuomonę šiuo klausimu), rytoj meras, bijodamas nepaprastosios padėties, vėl nepakeis savo nuomonės? Priminsiu, kad per praėjusius rinkimus jis Didžiasalio ir Dysnos gavo daug rinkėjų pasitikėjimo balsų (45,6 proc.) ir tik 5 balsais pralaimėjo savo varžovui.

Be 66 migrantų Linkmenyse ir apie 120 Kazitiškyje, jais yra perpildytos pasienio užkardos, ten yra ir sergančių COVID. Skambinę žmonės sakė, kad kelis į migrantus panašius žmones penktadienį ir šeštadienį yra sutikę „Maximoje“, klausė, gal jie pabėgę iš kur nors? Čia gali būti įvairūs variantai. Apie pabėgimus jokių pranešimų nėra, todėl čia gali būti atvykę iš kitur jau gavę politinį prieglobstį Lietuvoje, arba atvykę ir gyvenantys legaliai (Šakarvoje, sako, vienoje kaimo turizmo sodyboje legaliai poilsiauja indai), arba perėję sieną, bet nepagauti.

Kaip ten bebūtų, migrantų krizė aštrėja, nuo praėjusio šeštadienio 0 val. iki vakar ryto 9 val. į Lietuvą atėjo dar arti 400 naujų migrantų.

Autoriaus nuotr.