Migrantus geriausia būtų susodinti į mašinas ir nuvežti iki Lenkijos sienos. Aišku, reikėtų su Lenkijos valdžia susitarti, kad pasienyje migrantai būtų sutinkami ir vežami iki Vokietijos, į kurią jie ir nori patekti. O jeigu pavesti tai kelionių agentūroms – tai dar Lietuva uždirbtų: agentūros iš migrantų, valdžia iš tų agentūrų mokesčiais.

Šiaip ar taip, tai kainuotų mažiau, negu migrantų išlaikymas Lietuvoje. Dabar skaičiuojama, kad vieno migranto išlaikymas per dieną kainuoja 30 eurų.

Norėtumėt kasdien gauti 30 eurų? Aš čia ne tik į „socialiai remtinus“ – į visus pensininkus kreipiuosi. 

Per dieną – 30 eurų, per metus – apie 11 tūkstančių eurų. Sekmadienį į Lietuvą atėjo rekordinis migrantų skaičius: 289. Taigi per dieną išlaidų prieaugis – 3 (trys) milijonai eurų ir dar beveik 200 tūkstantukai. O juk skaitote, kaip priešinamasi sienos statybai, kuri, manoma, kainuotų apie 40 milijonų eurų: valdžia pinigus švaisto, šalin tokią valdžią. Negera valdžia. Grėbliakočiais tokią valdžią sutikime. 

Dabar grįžkime trisdešimt metų į praeitį. Prisimenate, kas tuomet už Lietuvos nepriklausomybę nebalsavo? Gal prisimenate ir tai, kur buvo ketinama kurti lenkų autonomiją, kuri ne prie Lenkijos, kaip natūraliai atrodytų, jungtis ketino, bet į Kremlių dairėsi?

Gal atsitiktinis sutapimas, bet dabar, kai migrantus kažkur reikia apgyvendinti, prieš jų apgyvendinimą pirmiausiai „sukilo“ būtent Šalčininkų rajono gyventojai. Mesta korta, kuri veikia nepriekaištingai: nebuvo tartasi su vietos bendruomene. Dabar ta korta mikliai pasičiumpama ir kituose rajonuose.

Kažin, kiek yra žmonių, kurie nuoširdžiai manytų, kad su bendruomene įmanoma susitarti bet kokiu klausimu, kuris naudingas ne jai, o visam rajonui ar net visai šaliai. Bendruomenė visada bus prieš. Darykit pas kaimynus, daryt kur norit, bet tik ne pas mus. Tartis su bendruomene, jeigu nori padaryti ką nors gera ne tik tai saujelei vietinių, bet ir platesnei visuomenei, yra tuščias reikalas. Visada išgirsi – ne, tai drums mūsų ramybę, baidys žuvį, gąsdins paukščius, kenks mūsų sveikatai, sumažins mūsų namų vertę (ir tinkliuko įmerkti negalėsime, bet apie tai garsiai nereikia) – tęsti galima iki begalybės, bet išvada visada viena: darykit kitur.

Bet grįžkime prie migrantų, kurių apgyvendinimas virto valstybiniu reikalu, o pasipriešinimas arba kurstymas prieš tai – kenkimu valstybei. Sakyčiau, rajono valdžia daro, ką gali, kiek nuo jos priklauso, ir kalbėti galima ne apie gyventojų atsiklausimą, ne apie kažkokį rankų užlaužimą, o apie bandymą tokioje nepaprastoje situacijoje daryti.

Nesijaudinkime, jeigu migrantai ir toliau taip eis, jeigu ir toliau mūsų rinktam Prezidentui atrodys, kad apie nepaprastosios padėties įvedimą – bent jau pasienio savivaldybėse, siekiant nors šiek tiek sumažinti tą srautą, kalbėti dar anksti („ne tie“ siūlo tai daryti, Prezidentūra turėtų reikštis), turėsime migrantų stovyklų ir dar daugiau.

Suprantama, kad mums valdžia netinka ir nepatinka. Vėl ne tuos išsirinkome. Ir Prezidentas ne toks, kokio reikėtų, ir Vilniaus valdžia, ir rajono. Šiaip aš neatsimenu, kad kada nors būtumėm gerą valdžią išsirinkę, ir aš taip pat visada sakau. Ana, beje, irgi bloga buvo. Ir dar ankstesnė. Tik Stalinu nepatenkintų nebuvo, gal todėl, kad nepatenkintieji buvo apgyvendinti toli nuo čia. Užtat visi už Staliną balsuodavo, ar ne?

Kartais pagalvoju: kaip gerai, kad seniūnai nerenkami. Sakysim, savo seniūnu aš patenkintas, dirba žmogus gerai – ir tegul dirba, nes jeigu būtų rinkimai, tuoj atsirastų geresnį gyvenimą žadančių.

O dėkoti už tai, kad migrantais mes, būdami Europos Sąjungoje, priversti rūpintis labiau, negu savo piliečiais, reikėtų dėkoti visokiems teisių gynėjams. Turime tokių ir Lietuvoje, jiems svetimšalių teisės svarbiau. Tai čia apie žmones. O dar yra gyvūnai, kurie turi gyventi geriau negu žmonės. Bet tai jau gal kita tema.   

Kad nuo migrantų neturime kur dėtis – pilna jų visoje Europoje, ir tai, deja, dar ne pabaiga. Bendras migrantų srautas į Europą siekia 600 tūkstančių per metus. Jeigu į Minską atsiras skrydžiai ne tik iš Irako, bet ir iš Afganistano ir Turkijos, Lietuva per metus gali sulaukti iki 100 tūkstančių pabėgėlių. O tada jų išlaikymui per metus reikėtų milijardo.

O gal tikrai pradėkime tartis su visuomene, ir jeigu rajono bendruomenė nesutiks, nepriimsime migrantų? Ar galima įsivaizduoti tokį variantą? Jeigu ne, tai nėra ko kiršinti žmones: nepasitarta su visuomene, nepranešta, kiek tai kainuos, kiek dar planuojama stovyklų ir migrantų. Migrantai, deja, neplanuojami.

Faktas: „demokratija“ gali sugriauti valstybę. Istorijoje pavyzdžių galima rasti. Abiejų Tautų Respubliką prisimenate? Gal ir apie Čičinską girdėjote? Tais laikais tokia demokratija buvo, kad jeigu vienam šlėktai koks nors tuometinio Seimo nutarimas nepatikdavo, jis galėdavo jį vetuoti. Vienas prieš visus – ir nugali, vietos bendruomenės interesus apgina. Kuo tai baigėsi – visi žinome. Gal ir dabar yra tokios veto teisės norinčių – kad rajono valdžia galėtų Vilniaus nutarimų nevykdyti, kad kiemelio interesai būtų aukščiau už valstybės interesus?

Mūsų žiniai: tvora nuo migrantų kainuotų: apie 40 milijonų, jeigu būtų 2,5 metro aukščio, kokią Lietuva turi pasienyje su Kaliningrado sritimi, ir apie 400 milijonų eurų – 4 metrų aukščio, kokią turi pasistačiusios Graikija, Bulgarija, Vengrija… Kol Prezidentas vieną vietą kasosi ir svarsto, laikas ar dar ne – žinome, kad migrantai kainuos milijardą metams, jei eis, kaip per neaptvertą kiemą. Ir jau tada Lietuvoje ne rūtomis kvepės. 

P. Peleckio / Fotobanko ir Scanpix nuotr.