Skip to content

Kai liberali politika virsta kilpa ant kaklo

Sigita TELYČĖNAITĖ ir Jonas BALTAKIS

Vaikystėje motina sakydavo, kad esame laimingi, nes nežinome karo atnešamų neramumų ir ramiai galime miegoti naktimis. Deja, pasaulyje atsirado kitokios nerimo ir baimių priežastys, kurios diktuoja savo sąlygas ir betarpiškai varo žmogų į aklavietes. Situacija migrantų klausimu Lietuvoje kaista iki raudonumo. Buvę ramūs rajonai, užsikrovė nenusakomą naštą, priimdami geresnio gyvenimo ieškančius piliečius, kurių daugelis – be jokių tapatybę patvirtinančių dokumentų, be jokio noro dirbti naujoje aplinkoje. Eilinių pasienio provincijos piliečių saugumo klausimas lieka atviru ir skausmingu, ko seniai nebuvo Lietuvoje.

Linkmenyse

Prieš parą, visą naktį nemiegojo daugelis Linkmenų seniūnijoje esančių vienkiemių gyventojų. Šunys draskėsi lyg išprotėję, sodybų aplinką kaustė nežinia ir baimė. Kas vyko tamsoje, niekas nesuprato… Kaip nebijoti ir jaustis saugiai, jei paskutiniu metu, beveik kasdieną, kyla triukšmo bangos iš migrantų punkto, esančio gyvenvietės centre, dažnai aršiai loja pareigūnų šunys, o paskui juos, į bendrą taktą, įsijungia visos apylinkės keturkojai. Ateina naktis, o su ja aplinkiniams jau auga nesaugumo jausmas. Kaip jaustis ramiai gyvenantiems atokiau, kuomet socialiniuose tinkluose „rėkia“ informacija apie nelegalų pabėgimus, prasidedančius įsilaužimus į būstus, savavališką judėjimą jau visos Lietuvos teritorijoje.

Artėja nauji mokslo metai, kurie kelia papildomą ir realų rūpestį Linkmenų seniūnijoje gyvenantiems gimnazistų tėvams, dėl vaikų saugios kelionės prie viešojo transporto.

Skambina mamos, kurių atžalos privalės iki 7 val. jau niūriais rudens rytais rinktis prie maršrutinio autobuso, važiuojančio į Ignaliną, o kur dar grįžimas po pamokų tamsiuoju metų laiku?.. Gimnazistų būrys iš skirtingų kaimų – Naujasodžio, Krivasalio ir kt. keliaus, nes ne visada tėvai turi pavežimo galimybes, per nesaugią teritoriją. Visuose pasienio rajonuose tapo nesaugu, o kas garantuos augančio jaunimo saugumą, kuomet teks praeiti pro neramumus keliančių migrantų punktą? O gal Ignalinos gimnazijos administracija organizuos vaikų pavežimą iki namų – teiravosi sunerimusios mamos. Kuri savo vaiką galėtume ramiai išleisti iš kiemo, atsiradus tokioms nenuspėjamoms grėsmėms, ar vis dar naiviai tikime, kad islamo religiją nešantys atvykėliai – „šventieji be identifikacijos duomenų“?

Jei per sieną keliaujančių nelegalių migrantų pulkus pavyks grąžinti atgal, į Baltarusijos teritoriją, bus puiku, gal sumažės įtampa pasienio teritorijoje, bet dar nežinia. Panašu, kad visų laukia sudėtingas ruduo ir žiema, todėl privalu planuoti ir įgyvendinti Lietuvos piliečių saugumo strategiją, nes pasiekėme tokį liberalumo politikos tašką. Miestų judriame gyvenime kitaip, o pasienio provincijoje, deja… Dingo lietuviškų naktų ramuma.

Pasak Linkmenų seniūno Jono Aleknos, seniūnijos pastate dabar apgyvendinti 66 nelegalūs migrantai, kuriuos saugo Viešosios saugumo tarnybos 4 pareigūnai ir 4 savanoriai iš Biržų.

Oficialiai situacija yra tokia, kokia yra, nes visi esame jos įkaitai. Aplinkinius gyventojus jaudina pasikartojančios triukšmo bangos iš atvykėlių teritorijos, dažnai atvažiuojanti Greitosios medicinos pagalbos mašina, į aplinką prasiveržiantis svečių nepasitenkinimas, kuris kelia klausimą, kiekvienam jį girdinčiam: koks mūsų – eilinių Lietuvos piliečių – saugumas dabartyje. Migrantų krizė Lietuvoje jau akivaizdžiai beldžiasi į provincijos duris ir visai ne tokiomis mandagiomis formomis, kokių tikėta. Kai kurie politikai vis graudina, kad lietuviai irgi buvo migrantais, reikia suprasti atvykstančius… 

Negalimi jokie palyginimai, nes atvykėliai pasakė aiškiai, kad ieško gero gyvenimo, o ne darbo svetur ar protingos integracijos mūsų valstybėje. 

Kazitiškyje 

Antradienį su Seimo nariu Gintautu Kinduriu apsilankėme Kazitiškio migrantų stovykloje. Diena po lietų buvo graži, tad didžioji dalis iš 130-ties čia laikomų buvo aptvertame mokyklos kieme. Tvora aklinai apkarstyta skalbtais drabužiais. Daugiausia čia tamsaus gymio irakiečių, bet yra ir visiškai juodų afrikiečių. Daug vaikų, apie 30. Apsaugos vyrai pasakojo, kad kol nėra svečių, tokių kaip mes, visi pabėgėliai ramūs. Mums atvykus, greitai kažkas iš suaugusių organizuoja vaikų piketą. Šie, iškėlę ant popieriaus lapų kažkokius užrašus, stumdosi prie tvoros ir garsiai skanduoja šūkius savo kalba… 

Dauguma nelegalų turi mobiliuosius telefonus ir nuolat jais kalba su Irake likusiais giminaičiais. Apsauginiai sako, kad tai gerai, tegul kalba ir pasakoja, kaip juos čia sutiko, kaip jie gyvena. Gal dar norintiems taip atvykti į Lietuvą noras praeis keliauti…

Pabėgėlius saugoja policininkai, savanoriai (šįkart jie buvo iš Biržų) ir ginkluoti Viešosios saugumo tarnybos vyrai. Apsauga kas parą keičiasi. Ką nors komentuoti apsauginiai atsisakė, fotografuoti taip pat neleidžia. Praėjusią savaitę Kazitiškyje buvo šiokio tokio bruzdėjimo. Pabėgėliai vos nesusimušė, tarp savęs dalinantis atvežtą labdarą, kėlė kitų reikalavimų.

Kiek anksčiau čia buvo ir įdomus atvejis. Vienas irakietis buvo pastebėtas už tvoros, vaikštantis šalia stovyklos. Pasirodo, jis atvyko iš Norvegijos, kur dabar gyvena, brolio, esančio šioje stovykloje vaduoti, greičiau aplankyti. Atvežė jam maisto ir drabužių. Brolis, verždamasis į Europą, pateko į Kazitiškį ir paskambino į Norvegiją. Žinoma, irakiečio iš Kazitiškio niekas neišleido. 

Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas sako, kad po kaimą migrantai nevaikšto ir kol kas jokių nepatogumų ar pavojaus gyventojams nekelia. Kazitiškio parduotuvėje guli tekstas su reikalavimu migrantus iš čia iškelti, po kuriuo prašoma pasirašyti visus norinčius ir su reikalavimu sutinkančius. Kas atlieka šią akciją, neaišku. Po tekstu yra vardas Tomas ir jo telefonas.

J. Baltakio ir interneto nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here