Penktadienį Ignalinos bibliotekoje atidaryta kraštietės Ninos Paškovskos, jau šešiolika metų gyvenančios Varšuvoje, tapybos darbų paroda. Joje eksponuojama daugiau nei pusšimtis paveikslų. Pačios įvairiausios tematikos. Daugelis darbų – siurrealistiniai, žadinantys vaizduotę.

Kartu su autore atvykęs lenkų žurnalistas ir publicistas Adam Cioch sakė, kad ponia Nina gimė ir augo Ignalinoje, gyveno Švenčionėliuose ir Vilniuje. „Ji užaugo tarp trijų kultūrų – lietuvių, lenkų ir rusų, tai yra didelis turtas, vertybė, leidžianti pažinti žmogų ir matyti pasaulį iš trijų požiūrio kampų. Šis turtas yra ir vaistai nuo nacionalizmo“, – sakė svečias.

Dailininkės tėvas kadaise dirbo Ignalinos geležinkelio stoties viršininku, vėliau tose pačiose pareigose Švenčionėliuose. N. Paškovska nėra profesionali dailininkė. Piešė nuo mokyklos laikų, piešti skatino ir jos senelis A. Paškovskis, o meno paslapčių pas profesorių iš Belgijos mokosi tik dabar. Vilniaus universitete yra baigusi vaikų pedagogikos ir psichologijos specialybę, Lietuvoje ir Lenkijoje yra dirbusi įvairius darbus, net vadybininke mėsos kombinate. Pati apie save ponia Nina sako: „Ignalina – mano tėviškė, čia mano šaknys. Čia prabėgo mano vaikystė ir jaunystė. Kuo toliau nuo Ignalinos esu, tuo aiškiau tai suprantu.“

Eidama nuo paveikslo prie paveikslo, autorė pasakojo, kaip ir kodėl kiekvienas jų buvo tapytas. Sakė, kad susidomėjo nauja siurrealizmo kryptimi, ją domina tai, ko realiame gyvenime nėra. Tą kryptį atspindi žuvų tema, bemaž pusė visų paveikslų – įvairios nerealios variacijos su žuvimis. „Paprastai į vazą dedame gėles, tai gražu, o aš sudėjau žuvis. Manau, kad tai taip pat gražu. Sako, kad mano paveikslai nuo kitų autorių dar skiriasi spalvų žaismu. Muzikoje melodijai užrašyti yra septynios natos, o kodėl dailėje negali būti septynios spalvų natos? Todėl aš jas ir naudoju“, – sakė tapytoja.

Su humoru papasakojo vieną nuotykį. Parodoje Ignalinoje yra paveikslas, taip pat siurrealistinis, su nuogos moters siluetu. Šį paveikslą Varšuvoje nupirko viena moteris ir namuose pakabino miegamajame. Po kelių dienų ji grąžino šį paveikslą, tiksliau pakeitė kitu, su beržyno vaizdu, nes nuo to pirmojo jos vyrui kažkas ne taip darėsi…

Autorės paveikslų formatai patys įvairiausi: nuo tradicinių iki mažų ar siaurų, bet aukštų. Tame pačiame paveiksle yra realybės ir siurrealizmo sintezė. Tarkim, viršutinėje paveikslo dalyje virš vandens yra realus vaizdas, o pjūvyje po vandeniu jau fantastinės žuvys nardo. Paveiksluose nemažai Vilniaus gatvių, miesto architektūros, burlaivių, gėlių, kaimo realistinių vaizdų.

Parodos metu galima buvo nusipirkti puodelių su N. Paškovskos paveikslų vaizdais, taip pat ir pačių paveikslų. Susitikti su autore pirmiausia atėjo ją pažinoję ignaliniečiai bei švenčionėliškiai, taip pat buvusi jos mokytoja iš Švenčionėlių Birutė Skudutienė.

Ši paveikslų paroda bibliotekoje veiks neilgai, iki rugpjūčio 12 d., ketvirtadienio. Tad paskubėkite pamatyti.

Autoriaus nuotr.