Rugpjūčio 4 d. į Ignaliną, Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos Štabo viršininko Jurando Rusteikos kvietimu, atvyko dirigentas prof. Donatas Katkus. Į susitikimą su profesoriumi buvo sukviesti rajono Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos nariai, Ignalinos ir Zarasų Policijos komisariato viršininkai, vietiniai karininkai, kultūrininkai, medikai ir visuomenės veikėjai, kurie savo veikloje gyvena Lietuva. 

„Turėjau progą sukviesti Ignalinoje gyvenančius bičiulius ir prietelius, kuriems rūpi kultūra ir mūsų Lietuvos kariuomenė. Pakviečiau prof. Donatą Katkų skaityti paskaitą Ignalinoje „Aukštoji kultūra – erdvė mąstymui“. Po paskaitos išsivystė ir šauni diskusija bei buvo užduoti puikūs klausimai profesoriui. 

Gyvename totaliniame „POP’se“ visose gyvenimo srityse, plaukiame paviršiumi ir užsiimame daugeliu atveju destruktyvia kritika. Rimtoji kultūra gali padėti susivokti, suteikti progą (pa)mąstyti. Mažiau klausykime primityvios muzikos – „bumčikų“, kurios tikslas – nuasmeninti žmogų ir daryti jį mase/banda. Geriau klausykime rimtos muzikos, kuri duoda individualybę ir padaro erdvę suvokti/susivokti.

Susitikime buvo ir patriotiško jaunimo, kurie sieja gyvenimą su Lietuva – tarnyba Lietuvos kariuomenėje ir studijomis Lietuvos karo akademijoje. Jaunimas vien žodžiais ir pažadais netiki. Jiems reikia pavyzdžių. Rimtų pavyzdžių. Muzikos profesionalas prof. Donatas Katkus ir susitikime dalyvavusieji – tikras pavyzdys, jie savo buvimu ir savo mintimis parodė, kad jiems rūpi Lietuva ir ne bet kokia, o savimi pasitikinti ir turinti savo kultūrinę vertę.“ – sakė LGKŠA Štabo viršininkas J. Rusteika 

Prof. Donatas Katkus paskaitoje atkreipė dėmesį į kultūros svarbą žmogui ir žmogiškumui. Tik kultūros vertę turintis žmogus geba pamatytį žmogų kitame žmoguje. Žmogui gyenančiam su aukštąja kultūra nebelieka vietos pavydui ar smerkimui, o atsiranda erdvė kurti ir mąstyti, siekti ir padėti kitam. Buvo prisimintos ir Lietuvos tragedijos – tremtys. Kaip elgėsi žmonės nežmoniškoje aplinkoje, bet prieš tai gyvenę vertybėmis grįstą ir kultūros apsuptyje gyventą gyvenimą. Atkreipė dėmesį į POP muziką, kurios tikslas – išeiti iš savęs, nebūti individualiam, nemąstyti, o tapti banda ir su ja susivienodinti. Profesorius atkreipė dėmesį į tai, ką duoda aukštosios kultūros: profesionalios –rimtosios muzikos klausymas ar genialių autorių parašytus kūrinius, ką duoda poezija. „Tai erdvė mūsų mintims, mūsų sąvasčiai“, – sakė prof. D. Katkus. 

Prof. dr. J. D. Katkus – nuo 2019 m. Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos narys, kultūros sekcijos viršininkas. Šv. Kristoforo kamerinio orkestro garbės dirigentas. 1994–2017 m. orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas.

Dirigentas, altininkas, profesorius 1960 m. baigė Kauno vidurinę specialiąją muzikos mokyklą (dabar – Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija), alto specialybę pas E. Satkevičių. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos konservatoriją, į prof. J. Fledžinsko alto klasę. Konservatorijoje pradėjo aktyviai koncertuoti kaip solistas ir kvartetų dalyvis. 1963 m. visasąjunginiame altininkų konkurse Leningrade gavo paskatinimo diplomą. 1965 m. Vilniuje įkūrė Jaunųjų muzikų sekciją prie Lietuvos teatro draugijos Aktorių namų; čia įkūrė kamerinį orkestrą ir jame grojo (vadovas – Jonas Aleksa). Tais pačiais metais D. Katkus subūrė ir styginį kvartetą, kuris vėliau gavo Vilniaus kvarteto vardą. 1968 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto filosofijos aspirantūroje, tačiau netrukus kartu su kitais Vilniaus kvarteto nariais išvyko į Maskvą, ten įstoję į Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos asistentūrą-stažuotę, prof. A. Grigoriano styginio kvarteto klasę, taip pat studijavo ir pas V. Gvozdeckį. Su kvartetu grojo daugelyje atrankų į tarptautinius konkursus ir 1972 m. gavo teisę dalyvauti tarptautiniame Lježo (Belgija) kvartetų konkurse. Jame laimėjus pirmąją premiją, prasidėjo labai intensyvi koncertinė kvarteto veikla – su kolegomis koncertavo visoje Europoje, Sovietų Sąjungoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje. Vilniaus kvartetas sukaupė platų repertuarą, kuriame didžiulį dėmesį skyrė naujiems lietuvių kompozitorių kūriniams, o Lietuvoje pristatė Vakarų kompozitorių kūrybą. D. Katkaus iniciatyva Vilniuje buvo pradėti rengti kvartetinės muzikos festivaliai, Lietuvos miestuose skambėjo jų atliekami koncertų ciklai. Vieną iš tokių unikalių sumanymų kvartetas įgyvendino septyniolikos koncertų cikle pagriežęs visus J. Haydno styginių kvartetus. Su Vilniaus kvartetu 1965–1994 m. D. Katkus pagriežė daugiau kaip 1500 koncertų, įrašė 20 plokštelių, darė įrašus Maskvos, Stokholmo, Linco, Helsinkio, Hilversumo ir kitose radijo studijose.

1994 m. D. Katkaus iniciatyva buvo suburtas Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras – meno kolektyvas, tapęs Vilniaus muzikos reprezentantu. Išskirtine orkestro savybe laikomas didžiulis stilistinis universalumas. Jis parengė daugiau kaip 100 lietuvių kompozitorių premjerų, daug naujų užsienio autorių kūrinių. Orkestro atlikimo meną pripažino ir tarptautinė publika – jis yra ne kartą grojęs Paryžiaus Théâtre des Champs-Élysées, Avinjono festivalyje, UNESCO organizacijos bei kituose festivaliuose Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje, Rusijoje ir kitur. Orkestro CD įrašai (kurių yra daugiau kaip 45) yra išleisti firmose Naxos (JAV), Dutton (Jungtinė Karalystė), BIS (Švedija), EA (Prancūzija), Ambitus (Vokietija) ir kt.

Pedagoginę veiklą D. Katkus pradėjo dar mokydamasis konservatorijoje. 1964 m. jis buvo pakviestas dirbti dabartinės B. Dvariono muzikos mokyklos orkestro skyriaus vedėju, o 1968 m. pradėjo dėstyti Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) kamerinio ansamblio ir kvarteto disciplinas. 1983 m. jam buvo suteiktas docento, 1996 m. – profesoriaus vardas. D. Katkaus klasę baigė didelis muzikų būrys. Tarp ryškiausių jo absolventų – Kauno styginių kvarteto nariai, susibūrę dar studijų metais ir tęsiantys profesionalią veiklą iki šiol. D. Katkaus studentų esama visuose Lietuvos orkestruose, jie groja Kanados, JAV, Izraelio, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių muzikos kolektyvuose. D. Katkus vadovavo meistriškumo kursams Suomijos, Ispanijos, Danijos aukštosiose mokyklose. 1994–1999 m. dėstė Collegium musicum vasaros akademijoje Pomersfeldene (Vokietija).

D. Katkus – knygų „Lietuvos kvartetas“ (1971), „Muzikos atlikimas“ (2006, II papildytas leidimas 2013) autorius; taip pat išleista J. Čekatauskaitės knyga „Lietuva išėjo iš mados. Pokalbiai su Donatu Katkumi“ (2010). Jis yra parengęs ir skaitęs muzikos teorijos kursus „Įvadas į muzikos semiotiką“, „Muzikos interpretacijos teorija ir visuotinė atlikimo istorija“, „Sąmoningumas muzikos atlikėjo saviruošoje“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kursą „Muzikos istorija kitų menų kontekste“ Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams. D. Katkus yra publikavęs apie 400 straipsnių. Jo moksliniai interesai yra susiję su muzikos estetika, semiotika, interpretacijos teorija ir lietuvių muzikos istorija.

D. Katkaus nuopelnai Lietuvos muzikinei kultūrai yra įvertinti Valstybine kultūros ir meno premija (1986), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2001). 2003 m. jis buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2012 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Pasaulio intelektinės nuosavybės aukso medaliu, Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, Lietuvos kompozitorių sąjungos Čiurlionio premija, taip pat Rotary judėjimo garbės medaliu, medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2013) ir Lietuvos Santarvės fondo ordinu „Pro augenda concordia“ (2014).

LGKŠA nuotr.