Vienas šimtmetis žmogaus gyvenime skaičiuoja kelių kartų likimus. Visatoje jis virsta tik trumpu akimirksniu, suspindinčiu mūsų dvasinės šviesos pliūpsniais. Bažnyčios šimtmetis išauga į gražią brandą, kurioje sutelpa tyras ir nuoširdus atmelstųjų palaiminimas kiekvienam prisiliečiančiam prie šventovės vartų. Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios tyloje, jau 100 metų, ieškantys randa iki skausmo nuoširdų paprastumą, kuriame nublanksta žemiško pasaulio rūpesčiai ir skubėjimas, užgęsta tuštybės žiežirbos, ištirpsta baimė likti Aukščiausiojo atstumtyje. Čia vyksta nuostabūs dalykai, liudijantys išskaidrintą dabartį, kurioje širdies gerumas groja aukščiausia nata. 

Prieš pusę amžiaus ir daugiau mūsų močiutės ir mamos, į Vosiūnus skubėdamos basomis, apavą rankoje nešdamos ir nebijodamos gruoblėto akmenuoto kaimo vieškelio, sudėjo tyriausius širdies maldavimus į šias akimirkas, kuriose po šventovės skliautais, rugpjūčio 29 d., susirinko jų vaikai ir vaikaičiai, pažįstamų ir artimų kaimynų palikuonys, visi, ieškantys tvirčiausios ir trapiausios stygos, jungiančios su praeitimi.  

Šv. Mišių auka pradėta Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir parapijos 100-mečio šventė. Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Darius Trijonis pakvietė prisiminti visus paprastus žmones, kurių rankos kūrė parapiją – kiek meilės, darbo, aukų sudėta į šitą šimtmetį. Nuostabūs dalykai neatsiranda paprastai – sakė vyskupas. Parapijos žmonės įvairiose negandose išsaugojo tikėjimą Tėvyne ir Dievu, o tai – svarbiausia ir sunkiausia žmogaus užduotis visais laikmečiais. Šiandieninis buvimas kartu – tai meilės ir susitelkimo ženklas. Labai svarbu puoselėti unikalų protėvių paveldą ateinančioms kartoms, – sakė dvasininkas. 

Šv. Mišių aukos liturgijoje Vosiūnų parapijos žmonės aukojo žemės vaisius, duoną, vyną, ugnį, ir, suprantama, aukojo savo širdžių meilę, subrandintą artimui ir gyvenimo keliui. Iškilminga procesija aplink bažnyčią visus susirinkusius apjungė dar didesnei dvasinei bendrystei. 

Kartu su vyskupu D. Trijoniu šv. Mišias aukojo Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas Antanas Domeikis ir Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos parapijos klebonas Bernardas Augaitis. Aukoje paminėti buvę bažnyčios statytojai, buvę ir esami bažnyčios kunigai, visa parapija ir visi geradariai, prisidėję prie bažnyčios atnaujinimo. 

Po šv. Mišių vyskupo palaiminta 100 metų jubiliejui skirta atminimo lenta, kurią atidengė klebonas A. Domeikis su bažnyčios atnaujinimo idėjos autore Edita Brukštuviene.

Bažnyčios pastatymo istorijoje rašoma, kad 1919 m. į Vosiūnų apylinkes atvykus kunigui Vaclovui Giedriui, kilo mintis steigti parapiją ir pastatyti bažnyčią prie Kazėnų miestelio. Planus sujaukė bolševikai, sudeginę bažnyčios medžiagą, o kunigui teko slapstytis dėl gresiamo suėmimo. Tik atslūgus įtampai, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio iniciatyva, bažnyčios statybas organizavo kunigas Juozas Erčius. Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia pastatyta 1921 m. Čia savo misiją nešė kunigai: Juozas Erčius, Baltazaras Budreckas, Vincentas Miškinis, Alfonsas Merkys, Antanas Dilys, Antanas Simonaitis, Steponas Tunaitis, o šiuo metu – kun. A. Domeikis. 

Išsamią medžiagą apie parapiją ir kunigus pateikė Ignalinos viešosios bibliotekos ir Dysnos filialo bibliotekininkė Vanda Laurinavičienė, kurios parengta paroda „Vosiūnų bažnyčiai – 100. „Sustabdytos akimirkos“ veikė bažnyčioje, o spalio mėnesį bus eksponuojama Dysnos bibliotekoje. 

Gimtadienio proga Švč. Mergelės Marijos parapiją sveikino ir dovanas įteikė Seimo narys Gintautas Kindurys, Ignalinos savivaldybės vicemeras Juozas Rokas. Parapijos klebonas A. Domeikis jubiliejaus džiaugsmu pasidalino su ištikimaisiais parapijiečiais – pasveikino ir atminimo dovanas įteikė vargonininkui Arūnui Sekonui ir zakristijonui Dariui Vitėnui – už ilgametę tarnystę Vosiūnų ir Tverečiaus parapijoms. 

Garsaus operos solisto Liudo Mikalausko koncertas įprasmino šventės akimirkas, palytėdamas susirinkusiųjų širdis įvairiais muzikos atspalviais ir mintimis. 

Pasak šventės organizatorių, pasitinkant bažnyčios šimtmečio jubiliejų atlikti tvarkymo darbai: perdažyta bažnyčios bei varpinės išorė ir atnaujintos kolonos, pagaminti nauji ar restauruoti langai, pakeistos šoninės durys, išlieti nauji laiptai bei sudėtas naujas takelis į zakristiją, šventorius apjuostas nauja tvora, atlikti kiti bažnyčios ir aplinkos tvarkymo darbai. 

Pasak jubiliejinės šventė vedėjo Irmanto Mikulėno, padėka skrieja kiekvienam iš Jūsų, mielieji kraštiečiai, parapijiečiai, šio krašto draugai. Jūsų entuziazmas išgirdus šią idėją dėl bažnyčios atnaujinimo, Jūsų nuoširdus palaikymas, Jūsų gausus aukojimas buvo tas variklis, kuris vedė į priekį. Be Jūsų kiekvieno indėlio, šis produktyvus bažnyčios atnaujinimas bei šventė būtų sunkiai įmanomi. 

Nueita tik pusė kelio – atnaujinta bažnyčios išorė ir šventorius, tačiau iki kitų metų Petrinės šventės reikia restauruoti bažnyčios vidų. Čia irgi reikia įvairios pagalbos – akcentavo šventės vedėjas. 

Bažnyčios jubiliejų atminsiančioje lentelėje parašyta „Pasitinkant bažnyčios 100 metų jubiliejų, kraštiečių aukomis bei darbu ir verslininkų parama bažnyčia atnaujinta. Mergele Marija, globok geradarius ir mūsų kraštą.“ Kiekvieną kartą apsilankę joje žinosite, kad ši lentelė nėra apie kažką kitą, o apie kiekvieną iš Jūsų. Taigi, savo šeimoms, giminėms ir draugams bei svečiams visuomet galėsite su pasididžiavimu ją parodyti ir pasakyti – čia yra ir mano indėlis. 

Padėkos

Nuoširdžiausia Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos parapijiečių padėka bažnyčios atnaujinimo ir šventės organizavimo grupei – Editai Brukštuvienei – bažnyčios atnaujinimo idėjos iniciatorei bei atnaujinimo darbų vadovei, įkvėpusiai ryžto ir sutelkusiai bendruomenę šiam iššūkiui.

Ačiū Mildai ir Bangai Laurutėnaitėms, kurių atsakingas ir rezultatyvus darbas renkant aukas atnaujinimui, neįkainojamas atsidavimas, puoselėjant bažnyčios vidų ir jos aplinką: Banga padovanojo kaspiną virš altoriaus bei Vatikano vėliavą, o Milda rūpinosi šventinės programos dalimi. Ačiū Alfonsui Krasauskui – už nuoširdų darbą restauruojant langus – naujų šoninių durų staktos ir durų pagaminimas bei kiti matomi ir kartais plika akimi nepastebimi darbai.

Ačiū Vitui Pauliukėnui – už rūpestį koordinuojant bažnyčios atnaujinimo ir tvarkymo procesą, kad nieko nestigtų, o atnaujinimo rezultatas būtų kuo geresnis. 

Ačiū Irmantui Mikulėnui – už jubiliejaus atminimo lentelės iniciatyvą bei pačios lentelės padovanojimą, informacijos sklaidą, visos šventės organizavimą ir vedimą. 

Ačiū Bronei Skrebutėnienei – už atsakingą darbą renkant aukas atnaujinimui bei širdingą nuolatinį rūpestį bažnyčios vidumi ir aplinka. 

Padėkos skrieja visiems talkinusiems, be kurių pagalbos ši šventė nebūtų įmanoma: UAB „Birvėtos tvenkiniai“ darbuotojams – už nenuilstantį darbą atnaujinant bažnyčios šventorių ir daugiametį nuolatinį rūpestį jį prižiūrint bei visokeriopą įmanomą paramą – esate bendruomeniškos ir socialiai atsakingos įmonės pavyzdys. 

Dėkojama Juozo Mikšto ūkio darbuotojams, kurių darbas ir technika parodė, kad tvarkant šventorių nė vienas kelmas jiems nėra iššūkis. Padėkos skrieja Pranui Juršėnui, Andrejui Jegorovui ir Olegui Rusajevui – už kruopštų ir nuoširdų darbą tveriant tvorą, už padarytus laiptus, išvalytus šabakštynus. 

Ačiū Didžiasalio seniūnijai ir seniūnui Antanui Pauliukėnui – už pagalbą atnaujinant bažnyčios šventorių bei sutvarkant kelią.

Dėkojama Ignalinos viešajai bibliotekai ir Dysnos filialo bibliotekininkei Vandai Laurinavičienei – už parodą, kuri įprasmino svarbią bažnyčios šimtmečio istoriją. 

Ačiū Rasai ir Petrui Trubiloms – už puikiai organizuotas iškilmingas šv. Mišias, Irmantui Jurėnui ir Mariui Jestrebovui – už bažnyčios išorės tvarkymo ir dažymo darbus, Jolantai Jurėnienei – už gražų bažnyčios papuošimą gyvų gėlių kompozicijomis ir salonui „Jūratės gėlės“ bei jo vadovei Jūratei Rudokienei – už nuostabias gėles. Šilčiausios padėkos choristams ir vargonininkui Arūnui Sekonui, patarnautojams ir Mišių bei procesijos dalyviams, Jolantai Skrebutėnienei – už kaspinus ant bažnyčios suolų ir Linai Miškinienei – už vainikus, Juozui Navickui – už šventės akimirkų įamžinimą.  

Už reikšmingą finansinę paramą dėkojama UAB „Birvėtos tvenkiniams“, ūkininkams Juozui Mikštui, Arūnui Petkevičiui ir verslininkui Dainiui Drūteikai bei visiems visiems aukojusiems. 

Padėka už suteiktas medžiagas bažnyčios remontui: Antanui Rameliui – už medieną, o Antanui Cicėnui – už jos apdirbimą ir Gintarui Geniui – už langų gamybą. 

Didelis gerumo sąrašas, kuriame lieka įamžinti nuoširdūs troškimai ir begalinis žmogaus dvasios veržimasis į šviesą. Tame kelyje visada reikalingi vedliai, tik nežinia ar jais tampama, ar tas ženklas atsinešamas gimstant. Jiems prabilus, nelieka abejingų klausytojų suskambusiai aukščiausiai stygai, griežiančiai gerumą, kilnumą, artimo meilės jėgą – be svarstymų į Amžinybę. Gyvenkime šviesoje antrą šimtmetį ir tegul mūsų vaikai, atskubėję dulkėto vieškelio vingiais, dar susirenka.

Autorės ir J. Navicko nuotr.