Skip to content

Rajone atsivėrė nauja kultūrinė erdvė

MI informacija

Šią vasarą Valėnų kaimo vienkiemyje seną sodybą naujam gyvenimui keliančios Apeirono teatro įkūrėjos, režisierės, aktorės Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė džiaugiasi ne tik pirmais žingsniais Ignalinos rajone, įgyvendinant socialinius, kultūrinius projektus, bet ir stebisi vietos bendruomenės draugiškumu ir solidarumu. 

„Kai prieš porą metų įsigijau apleistą sodybą, negalvojau apie pramogas ar poilsį sau. Norėjau ir noriu, kad šioje nuostabioje vietoje vyktų ne komerciniai, o idėjiniai vyksmai, skatinantys bendruomenės solidarumą, kviečiantys žmogų gerbti aplinką ir kitą žmogų, nepaisant jo religijos, rasės, socialinės padėties, orientacijos ar kitokių galių. Šiais metais Lietuvoje vyko daug konfliktų, kurie buvo lydimi emocijų, o ne racionalios diskusijos ar bandymo išgirsti kitą pusę. Labai noriu, kad Apeirono teatro kūrybinėje rezidencijoje būdami skirtingi, mes galėtume rasti dalykų, kurie mus jungia ir daro stipriais“, – pasakoja kūrybinės rezidencijos įkūrėja Greta Gudelytė.

Papasakokit trumpai, kas yra Apeirono teatras?

„Apeirono teatrą savo iniciatyva, 2012 m. įkūrėme Klaipėdoje ir iki šiol ten aktyviai vykdome plataus spektro menines, edukacines ir socialines veiklas. Ilgą laiką Lietuvos teatriniame kontekste buvome žinomi kaip kūrėjai, savo kūryboje besirenkantys ne pačius patogiausius ar populiariausius meninius sprendimus, kurių temose vyravo socialinės problemos. Vėliau supratome, kad esame daugiau nei teatras – mums svarbu poveikį visuomenėje daryti ne tik meniniais sprendimais, bet ir tiesiogine socialine veikla. Tuomet išlindome patys iš savo rėmų ir pradėjome tiesiogiai dirbti su įvairiomis socialiai pažeidžiamomis grupėmis – kitokias protines galias turinčiais jaunuoliais, vaikais ir paaugliais, patiriančiais socialinę atskirtį tautiniu pagrindu, LGBTQ+ jaunuoliais, skatiname visuomenę kalbėti, diskutuoti, atsikratyti mus įkalinusių stereotipų ir t. t. Nuolat ieškome dermės tarp meninės kūrybos ir socialinius pokyčius skatinančių veiklų. Kodėl teatrui tai daryti? Nes mums rūpi, kokioje visuomenėje gyvename, mums rūpi, kad Lietuvoje vertingu, svarbiu ir mylimu jaustųsi kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo prigimties ir kitų dalykų. Tai mūsų teatro ir kiekvieno jo komandos nario vertybė. Šiai dienai mūsų komandą sudaro jauni teatro profesionalai, o spektakliai ir kitos veiklos vykdomos visoje Lietuvoje: Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. Esu labai laiminga, kad nemažą dalį veiklų realizuosime būtent čia, Ignalinos rajone“, – džiaugėsi Apeirono teatro direktorė Eglė Kazickaitė

Kodėl pasirinkote būtent Ignalinos rajoną, kai veiklas aktyviai vykdote didmiesčiuose?

„Mes esame teatras, kuris nesirenka lengviausių kelių. Didmiesčių urbanistinę kultūrą jau pažįstame, žinome, kaip čia veikia kultūriniai mechanizmai, kas su kuo bendrauja, kas ko nemėgsta. Šio vienkiemio pasirinkimas – tai tarsi atsiribojimo nuo beprotiško bėgimo galimybė. Todėl čia norime įgyvendinti veiklas, kurios skatina neskubėti, grožėtis, klausyti, kurti pačiam. Be to, sodybą supanti gamta suteikia tokį erdvės ir laisvės pojūtį, kokio mieste niekada nerastume“, – apie pasirinkimus pasakoja E. Kazickaitė.

Šią vasarą bendradarbiaudami su „Lietuvos sakaliukų sąjunga“ ir jos Vilniaus miesto filialu – integraciniu vaikų dienos centru „Padėk pritapti“ įgyvendinote pirmąją teatrinę stovyklą „Laukmės“ tautinę ir socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir paaugliams. Kokius iššūkius patyrėte, įgyvendinant stovyklą?

„Iššūkių buvo tikrai daug. Nors pati vaikų stovykla buvo Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis dalis, bet remontuoti apleistą sodybą bei pritaikyti ją vaikų apgyvendinimui ir veikoms turėjome savo rankomis ir asmeninėmis lėšomis. Neturėjome nei projektinių lėšų, nei galimybės samdyti statybininkus. Pamenu, pradžioje kaimynai atsargiai į mane žiūrėjo, gal galvojo, kad būsiu dar viena susireikšminusi vilnietė, neskirianti karvės nuo arklio. Bet iš tiesų esu paprastas ir darbštus žmogus, todėl palaipsniui mes labai susidraugavome. Be kaimo bendruomenės pagalbos ši stovykla nebūtų įvykusi – iki  sodybos net kelio nebuvo. Dėka Ceikinių seniūno Sauliaus Zabolevičiaus geranoriškumo, kelias po truputį imtas tvarkyti. Taip pat labai padėjo ūkininkai Danutė ir Jonas Butavičiai. Mačiau, kaip sunkiai kaime žmonės dirba, bet vos prireikus pagalbos, jie rasdavo laiko padėti ir galiausiai netgi tapo stovyklos programos dalimi. Ūkininkai vaikus kvietė į savo sodybą, supažindino su skirtingomis naminių paukščių rūšimis, su sunkiąją ūkio technika, mokė bitininkystės meno, vaišino medumi ir sodo gėrybėmis. Labai jiems ačiū!“, – dėkingumo  neslėpė G.Gudelytė

„Taip pat bijojome vietos žmonių reakcijos. Juk vasaros stovykloje svečiavosi socialinę atskirtį patiriantis jaunimas, kurių didžiąją dalį sudarė romų tautybės vaikai ir paaugliai. Baiminomės galimo nusistatymo prieš romus, kuris, apklausų duomenimis, labai tvirtas stereotipais, tačiau realybėje susidūrėme su žmonių tolerantiškumu ir noru bendradarbiauti ir bendrauti“, – papildė E. Kazickaitė.

Kokius projektus ateityje planuojate įgyvendinti Apeirono teatro kūrybinėje rezidencijoje?

„Kaip ir minėjome, mūsų pagrindinė kryptis yra ne komercinė, o meninė, socialinė, todėl ir planuojami projektai kvies žmones per skirtingas meno formas pažindintis su skirtingomis kultūromis ir tradicijomis. Tikimės seną sodybos daržinę perstatyti ir pritaikyti teatrinei veiklai ir jame pradėti kurti eksperimentinius, edukacinius spektaklius, daryti atviras peržiūras, vykdyti kūrybines dirbtuves. Kadangi nemažai keliaujame po pasaulį, kur susipažįstame su įdomiais menininkais, Valėnų kaime kitą vasarą norime surengti tarptautinę menininkų rezidenciją, taip pat į Lietuvą norime pakviesti teatro atstovą iš Brazilijos Diego Borges, kuris žmonėms papasakotų apie braziliškas kaukes, šokius, tradicijas, teatrą. Žinoma, tęsime ir teatrines stovyklas socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms. Ir labai tikimės, kad prie vykdomų veiklų galės prisijungti daugiau vietos gyventojų, nes nuoširdžiai tikiu, kad menininkų ir ūkininkų bendradarbiavimas gali būti labai įdomus ir prasmingas“, – apie ateities planus pasakojo G. Gudelytė.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje