Gerbiamas ministre, tai, ką jūs siūlote, yra idiotiška.

Taip, idiotiška. Ką gi siūlo aplinkos ministras Simonas Gentvilas?

Jis siūlo įvesti metinį automobilių taršos mokestį, ir pakankamai didelį, kad žmogui nebeapsimokėtų važinėti automobiliu. Mat, sako S. Gentvilas, automobilių tarša nuo Lietuvos įstojimo į išaugo daugiausiai, per pusę, todėl būtina imtis priemonių, kad gyventojai būtų paskatinti keliones nuosavais automobiliais iškeisti į keliavimą viešuoju transportui.

Pasak ministro, dabartinis taršos mokestis, kurį žmonės moka įsigydami taršius automobilius, „neveikia“, todėl reikia metinio. Tokiu būdu, girdi, būtų galima per metus surinkti 200 milijonų eurų, kuris visas atitektų savivaldybėms. O savivaldybės, pasinaudodamos tais pinigėliais, išplėtotų viešąjį transportą. 

Ministras svajoja, kad jeigu taršos mokestis bus toks, kad žmonės neįstengs išlaikyti automobilių, jie bus priversti persėsti į viešąjį transportą arba – čia jau visų „žaliųjų“ svajonė – ant dviračių. 

Kodėl tai idiotiška? Pradėkime nuo to, kad automobilius apmokestinti siūloma dabar (mokestį ketinama įvesti nuo 2023 m.), per kažkurį laiką surinkti lėšų viešojo transporto plėtrai, ir tada žmonės jau laimingi važinės autobusais. Kaip keliaus žmonės, kol įvyks ta „plėtra“? Ministrui tokie dalykai, žinoma, nerūpi.

Įsivaizduokime, kad tokiam piliečiui, kaip aš, pasidaro nebepakeliamas tas planuojamas automobilių taršos mokestis, ir jis parduoda (jeigu ras pirkėją) tą susenusią, kaip ir jis pats, mašiną. Kokiu viešuoju transportu jis galėtų naudotis? 

Autobusu? Jis darbo dienomis pro Mažulonis važiuoja du kartus per savaitę. Į Ignaliną dar galima prisitaikyti nuvažiuoti, tačiau atgal pusę dienos reikės laukti. Be to, dar ir poliklinikoje retkarčiais tenka apsilankyti, ir patekti pas gydytoją ne visada galėsi tomis dienomis, kai važiuoja autobusas. Belieka vienas „viešasis transportas“ – taksi. 

Normaliai parduotuvėje apsilankyti reikėtų kas trys dienos, kad galėtum valgyti šviežius produktus. Dar minėta poliklinika – na, čia galima suderinti su parduotuve. Dešimt kelionių, į vieną ir kitą pusę po dešimt eurų, per mėnesį išeitų du šimtai eurų. Tai beveik pusė pensijos. Girdite, ministre, jūsų idiotiškas siūlymas iš pensininko atims pusę pensijos. 

Čia aš dar palyginti netoli nuo Ignalinos gyvenu, o kiek kainuos „taršos sumažinimas“, sakysim, Mažėnų gyventojui, kuriam iki Ignalinos dvigubai toliau? Ką jis tokiam ministrui pasakys?

Bet ministrui svarbu ne tai, ką pasakys žmonės, o ką pasakys Briuselis. Kaip ir daugeliui „visuomenės nuomonės formuotojų“. Lietuviams siūloma imti pavyzdį iš to paties Briuselio, girdi, ten žmonės ryžtingai verčiami atsisakyti automobilių ir persėsti ant dviračių. Ten esą net gatvės susiaurintos, o sutaupyta vieta panaudota dviračių takams.

Gal tokie ministrai ir pas mus sugalvos kelius siaurinti ir dviračių takus plėsti? Įsivaizduoju dviračių taką iki Mažulonių ir kaip aš ant to dviračio, visokiais maišeliais apkarstyto, iš parduotuvės važiuoju…

Visų tų kvailysčių priešininkai sako, kad Briuselyje, susiaurinus gatves ir sumažinus greitį iki 30 km/val., automobilių tarša tik padidėjo, nes oras labiausiai teršiamas, kai automobiliai stovi kamštyje, kiekvieną kartą jiems pajudant po kelis metrus, ir važiuojant žemesne pavara. 

Ir Lietuvoje persėsti ant dviračių? Labai gražu. Dundukai, peršantys tokią mintį Lietuvai ir reikalaujantys plėsti dviračių takus gatvių sąskaita, negalvoja, kad Briuselyje žiemą vidutinė temperatūra apie 5 laipsnius šilumos, o Vilniuje – tiek pat šalčio. Kokia vidutinė temperatūra Mažulonyse – neradau, bet iš patirties galiu pasakyti, kad dviračiu pas mus žiemą nepavažinėsi.

Taigi, atsisakius automobilio, man pusę pensijos reikėtų atiduoti. Autobuso, kuriuo galėčiau iki Ignalinos nuvažiuoti kasdien, ir normaliai grįžti, ir dar ne vieną kartą per dieną, nesulauksiu, apie tai net svajoti neverta. Šitai paprasčiausiai neįmanoma. 

Ar normaliai mąstančiam ministrui, prieš siūlant kokį nors įstatymą, nederėtų pagalvoti ir apie tai, kuriuo galu tas įstatymas atsisuks prieš žmones. Jeigu pats ministras visko aprėpti negali ar galva vien tik dviračiais užimta – gal galėtų patarėjų pasiklausti?

Protingas, atsisėdęs į kokį nors postą, pirmiausia pasirenka padėjėjus (arba patarėjus), kurie būtų protingesni  jį kurioje nors srityje. Visiškas dundukas bijo, kad protingesni už jį patarėjai neišstumtų jo iš šiltos kėdės. Nežinau, kokius patarėjus turi aplinkos ministras, bet iš to siūlomo įstatymo projekto drįsčiau daryti išvadą, kad kažkas toje ministerijoje ne taip. Arba patarimai nėra protingi, arba į tuos patarimus neįsiklausoma.

Savo vietoje sėdintis ministras pirmiausia būtų liepęs savo patarėjams parengti įstatymą taip, kad nenukentėtų labiausiai pažeidžiami, skurdžiausiai gyvenantys. Ar ministrui apskritai kaimas trukdo, ir reikėtų išvaryti iš kaimų tuos, kurie kažkodėl dar juose užsiliko?

O gal, kadangi visur autobusų nepaleisi, būtų pasiūlyta rajonų savivaldybėms arkliukus įsigyti, su bričkutėmis ir rogutėmis? Atvažiuoja toks į Mažulonis, į parduotuvę nuveža, į polikliniką… Bet ne, arkliai labai orą gadina, irgi baisi tarša, „žalieji“ nesutiks.          

Rudens sesijoje Seimas ketina svarstyti siūlymą leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų. Na, ir kokie įstatymai tada bus priimami, kokius būsimus įstatymų priėmėjus turėsime? Baigusius tik vidurinę, be jokios patirties, be jokio supratimo, kaip kur žmonės gyvena. Nors… Jeigu ponas S. Gentvilas, kuriam jau (net) 36 metukai, žinotų, kaip žmonės Lietuvos kaime gyvena, gal nebūtų apie tokį idiotišką įstatymą šnekėjęs. 

Sakote, jaunimui kelią atverti reikia? Turime jau Seime tokio „jaunimo“, visą partiją. Bet juk ne veltui sakoma, kad jeigu kiaules apgyvendinsi rūmuose – kiaulės žmonėmis netaps, o štai rūmai virs kiaulide.

„Kauno dienos“ nuotr.