Skip to content

Atėjo rudenėlis ir vėl pilkos dienos…

Pranas ZUBRICKAS

Buvome lyg ir pripratę, kad vasara  pas  mus prasitęsia iki rugsėjo vidurio. Šiemet vasaros scenarijus kitoks. Jau rugpjūčio trečioje dekadoje gamtoje pasirodė ryškūs rudens ženklai ir vis labiau stebime jo įsigalėjimą.  Tiesa, turėjome savaitėlę vasariškų orų. Niekas negali tiksliai pasakyti, ar tai buvo bobų vasara ar vasaros tęsinys. Bobų vasarą suprantame, kai šilumos pliūpsnis keletui dienų atkeliauja po šalnų. Jų porą naktų buvo, tai, vadinasi, bobų vasara taip pat kaip ir buvo. Daug kas tikisi, kad dar ji tik bus, nes buvusi šiluma per anksti pasireiškė, o turi būti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Ilgalaikės prognozės nerodo, kad tuo laikotarpiu  mus aplankys žymesnė šiluma (rodo tik apniukusius, lietingus, be saulės orus). Klimatologai jau paskelbė, kad vasara planetos mastu buvo pati šilčiausia. O gal netikėtai dar Azorų salynas pasiūs vasariškos šilumos bent kelioms dienoms? Beje, šį rudenį buvau suplanavęs kaip tik kelionę į Azorus ,,atvežti“ bobų vasaros, bet teko truputį pakoreguoti kelionės kryptį. Bandysiu su draugais spalio vidury į Madeirą (Portugalijos salos Atlanto vandenyne) patekti, ten paieškoti vasaros, jei nesutrukdys vėl įsibėgėjantis kovidas su agresyvia deltos atmaina.

Reikia manyti, kad pagrindiniai lauko darbai atlikti, bemaž visų kultūrų derliai sudoroti, suarti laukai, sėjami žiemkenčiai. Grūdininkai labai nesidžiaugia kokybiška produkcija, nes karšti orai neleido grūdinėms kultūroms užauginti normalaus svorio grūdų, jie lengvi, labiau priskiriami pašarinių klasei nei maistiniams.

Gyvulininkystės sektoriaus ūkininkams pašarų neturėjo trūkti, nežiūrint karštos vasaros, žolė ganyklose augo normaliai. Kad žolė gerai augo, sprendžiu iš savo sodybos, kur teko apie dešimtį kartų šienauti namų valdą.

Šiemet visi džiaugėsi geru agurkų derliumi, užaugintas rekordinis arbūzas Lietuvoje. Kalvarijoje, pas gyventoją D. Macijauskaitę jis svėrė 17,1 kg. Prasčiau augo moliūgai, rekordinio dydžio jų turbūt nebus užauginta. Soduose ne visur gerai derėjo obelys, bet vyšnioms, slyvoms metai buvo geri. Iš kriaušių veislių  labai gausiai užderėjo ,,Konferencinė“, o vasarinė ,,Sviestinė“ dėl puvinio praktiškai liko be kriaušių. Labai prastas šiemet graikinių riešutmedžių derlius, bet lazdynai, palyginus su pernykščiu rekordiniu derėjimu, gana gerai užderėjo. 

O kas neturi sodų, naudojasi gamtos duotomis gėrybėmis ir tikriausiai nebuvo apvilti. Ilgai tęsėsi voveraičių sezonas, tik kainos žemokos, kas netingėjo, galėjo baravykų ,,prišienauti“. Garliavos gyventojas A. Volungevičius per kelias rugsėjo savaites surinko daugiau nei 3000 baravykų. Ir mėlynėms buvo geri metai, raistuose užaugo gana stambios spanguolės. Taigi gėrybių gamta šiemet nepagailėjo. Kaip reta ir šermukšniai savo gausiomis raudonomis uogų kekėmis iš tolo traukia dėmesį. Kadaise žmonės iš šermukšnių uogų papildomų pajamų užsidirdavo, kai buvo centralizuotai superkamos, daugiausia vyno gamybai Anykščiuose. Beje, kaip esu ne kartą rašęs, gausus šermukšnių derlius, pasak liaudies pastebėjimų, pranašauja ilgą, lietingą rudenį. Regis, šiemet taip ir bus. Šermukšnių išsiilgę, iš šiaurės ir Sibiro platybių turi greitu metu pasirodyti puošnieji svirbeliai. 

Gamtoje vyrauja melancholiška nuotaika, paskutiniai sparnuočiai palieka savo gimtinę, o elniniams žvėrims rujos metas. Vėjai su lietumis plėšo medžių lapus, tad galime nesulaukti liepsnojančių klevų, auksinių beržų. Niūrūs lietingi orai daug kam sukelia depresiją, didelio optimizmo nekelia ir dar siaučiantis kovidas bei gripo grimasos, bet šį laikotarpį vis vien turime pragyventi.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *