Skip to content

Neatsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju pasekmės

MI informacija

Viena iš darbo teisinių santykių pabaigos taisyklių ta, kad darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju tą pačią dieną, kai nutraukiama darbo sutartis. Darbo kodekso 146 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

Atsižvelgiant į darbo sutarties nutraukimo pagrindą, darbuotojui turi būti sumokėtas jam priskaičiuotas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka, jeigu tokia darbuotojui priklauso pagal Darbo kodekso nuostatas. Su darbuotoju nutraukus darbo teisinius santykius ir iš karto neatsiskaičius, darbdavys gali patirti papildomus nuostolius, darbuotojui mokėdamas delspinigius ir netesybas.

Darbo kodekso 147 str. 1 d. nustato, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 d., atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.

Pagal Darbo kodekso 147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Taigi netesybų suma priklausys nuo uždelsto atsiskaityti laikotarpio ir nuo darbuotojo atlyginimo dydžio.

Tiek darbo ginčų komisija, tiek teismas, priteisia darbuotojui mokėtinas sumas, t. y. ne tik darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką, jeigu ji priklauso, bet taip pat delspinigius ir netesybas. Sėkminga darbuotojų atstovavimo patirtis teismuose leidžia įspėti darbdavius, jog delsimas atsiskaityti su darbuotojais gali būti nuostolingas. Kita vertus, džiugi žinia darbuotojams, ginantiems savo teises.

Informacijos šaltinis: www.amberlex.lt

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *