Padūmavę Gedžiūnėlių pušynėliai
Su sava istorija ir praeitim
Mus palaimink Sopulinga Motinėle 
Ir suteik tikėjimą širdims.

Rugsėjo 19 d. minėjome Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios šimto metų jubiliejų, kaip ji pastatyta, ir aštuoniasdešimt metų, kaip įkurta parapija. Šią dieną vyko ir tituliniai šios parapijos atlaidai. Šv. Mišias aukojo kunigai Vidmantas Rudokas, Bernardas Augaitis ir Vytautas Pūkas. Į šventę atvyko seimo narys Gintautas Kindurys, rajono vicemeras Juozas Rokas, Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas, Daugėliškio ir Mažėnų bendruomenių atstovai ir, žinoma, daug buvusių ir esamų parapijiečių. Savo dainas dovanojo ansamblis „Iš širdies“.

Šimto metų istorija yra įdomi ir svarbi tuo, kad čia tarnavę kunigai buvo ne tik kunigai statybininkai, bet tikri eruditai, tautinių vertybių saugotojai, lietuviškų tradicijų ir kultūros puoselėtojai. 

1921 m. pastatyta koplyčia, ant kurios išaugo mūsų bažnytėlė. Na, o 1941 m. įkurta Gedžiūnėlių parapija. Nuo 1921 iki 1941 m.  Gedžiūnėliuose buvo tik koplyčia. Ypatingai sunkūs laikai prasidėjo 1939 m., kai Vilnius buvo sugrąžintas Lietuvai. Tuomet Daugėliškio parapija buvo padalinta į dvi dalis. Per ją ėjo tarpvalstybinė siena. Dalis Daugėliškio parapijos atsidūrė Baltarusijos SSRS pusėje, todėl daugelis žmonių bėgo į Lietuvą. Taip pat ir kunigas Petras Budra. 1939 m. jis pasitraukė į Lietuvos Respubliką, apsigyveno Garšvinės kaime ir Gedžiūnėlių kapų koplyčioje pradėjo aukoti Šv. Mišias. Tai ir buvo Gedžiūnėlių–Daugėliškio parapijos pradžia. O aplinkinių kaimų žmonėms reikėjo bažnyčios, kurios arti nebuvo.  Kraštiečio Antano Panavo prisiminimuose rašoma, kad žmonės melsdavosi Grybėnų, Gedžiūnėlių kapinių koplyčiose. 

Kai dėl silpnos sveikatos išvyko kun. Petras Budra, jį pakeitė Karolis Gumbaragis. Jo pastangomis 1941 m.  Gedžiūnėliai tapo parapija, o 1943 m. koplyčios vietoje pastatyta bažnyčia. Vietos gyventojai rūpinosi ja, nors tas laikmetis tikintiesiems buvo sklidinas persekiojimų ir pavojų. Parapijiečiai ir kunigai išlaikė lietuvišką savo krašto dvasią – savo kilnumu atsispyrė okupacijai. Tradicijos, kultūra, lietuviškas žodis, Dievas ir Tėvynė saugoti jų širdyje, buvo perduoti ir išliko ligi šios šimtmečio šventės.

Renkant medžiagą apie tarnavusius kunigus, dėkojame Dievui už jų patriotišką dvasią ir charakterį, už tai, ką jie puoselėjo  to meto nesaugioje ir pavojingoje aplinkoje. Atradome kunigus asmenybes. Joną Krizostomą Kuktą kaip eruditą, mokėjusį vokiečių, lotynų kalbas. Jo pagrindinis turtas – tai knygos, malda ir žmogiškumas. Julius Baltušis – išminties kunigas, mokėjęs sutarti su visais, o ypač mėgęs muziką ir dainas.  Vladislovas Černiauskas – kuklus, romus, mėgstantis literatūrą ir bendravimą su žmonėmis, Stanislovas Kakariekas – persekiotas ir baustas už vaikų katekizaciją, savo kunigystę skyrė šeimų pastoracijai. Jonas Romelis – tikras lietuvininkas, priklausęs Šv. Kazimiero draugijai, savo laiką skyręs kultūros ir meno puoselėjimui savo parapijose. Ignas Jakutis buvo maldos kunigas ir žmogaus – sielos ganytojas, jaunimo ir vargšų globėjas. Net 40 tarnystės metų čia atidavė kunigas Jonas Kardelis. Tai buvo ,,šeimų“  kunigas. Be to, jo pastangomis bažnyčia buvo restauruota, nes nuo 1966 m. prasidėjęs „renesansas“ žmonių gyvenime, pareikalavo pokyčių. Bažnyčia pasipuošė mediniu drožinėtu altoriumi, Kryžiaus kelių stotelėmis, mediniu pilioriumi, klausyklomis, žvakidėmis. Kun. J. Kardelio iniciatyva bažnyčią išpuošė medžio drožėjas iš Utenos Kazimieras Šėža. Dabar matome, kaip mūsų bažnyčia keičiasi, puošiasi ir gražėja. 

Pasiruošimas bažnyčios šimtmečio šventei vyko ištisus metus. Rinkome informaciją rajono bibliotekose, parapijose, kur tarnavo kunigai. Daug prisiminimų ir liudijimų papasakojo čia dar gyvenantys žmonės: Birutė Žemaitienė, Ona Panavienė, Stasys Čepulis, Birutė Kandratavičiūtė. Išplatinta informacija apie šventę internetinėje erdvėje pasiekė tuos žmones, kurie turėjo nuotraukų savo albumuose, todėl dalinosi jomis. Grybėnų kaimo bibliotekininkei Daliai Koršul buvo siunčiami įvairūs faktai ir prisiminimai, kuriuos kruopščiai rinkome ir stengėmės išsaugoti. Taip gimė albumas ,,Gedžiūnėlių parapijos Mergelės Marijos Sopulingosios šimtmečio akimirkos“.

Visi džiaugiamės nuveiktais darbais savo mylimoje bažnytėlėje: Juozo Kaubrio organizuoti bažnyčios perdažymo darbai, Danguolės Kasinskienės iniciatyva Rimas Karla atnaujino grindis, o aplinkos sutvarkymu visada pasirūpina Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas. Kai tik reikia pasirūpinti švara ir tvarka bažnyčioje, savo laiku pasidalina Audra Panavienė su šeima, Taisa Ribokienė, Danutė Janušauskienė. Džiaugiamės, kad net nevykstant šventėms, čia nenustoja darbuotis parapijiečiai. Parapija gyva savo darbu, malda, tikėjimu, aktyviais žmonėmis. Matyt buvę kunigai mums paliko tą Dievo malonę gyvuoti, nors buvo laikas, kai buvo ketinama šią šventovę uždaryti. 

Nuo 2018 m. Gedžiūnėlių bažnyčią aptarnauja kunigas Vytautas Pūkas. Jo dėka tikintieji renkasi Šv. Mišioms kiekvieną sekmadienį. Labiausiai džiugina tai, kad klebonas moka įtraukti žmones į liturgiją, moka taktiškai patarti ar pamokyti, pasakyti gerą žodį, padrąsinti ir išklausyti.

Lietus ir rudeniška dargana nesudrumstė šventinės nuotaikos, nes nebeatmenama, kada šioje bažnyčioje per atlaidus skambėjo dainos, buvo gausa dovanų: rajono savivaldybės, Seimo nario G. Kindurio, Mažėnų kaimo bendruomenės.

Senojoje klebonijoje buvo surengta paroda „Iš bažnyčios lobyno“, o prie gausaus vaišių stalo visus sukvietė Grybėnų kaimo bendruomenės šeimininkės.

Dėkojame už paramą Linos Staliauskienės  įmonei „Dysnai“, „Magnifikat“ leidyklai, AB „Imeda“, ūkininkui Tadeušui Koršul, turgaus kooperatyvo parduotuvei, Grybėnų kaimo bendruomenei bei visiems, kurie padėjo organizuoti šventę, rūpinosi visais pasiruošimo darbais.

Tai, kas vyko rugsėjo 19 d. Gedžiųnėlių bažnyčioje, primena kun. Juliaus Baltušio laikus. Senokai atlaidų dieną bažnyčioje skambėjo dainos, buvo daug svečių, gausybė sveikinimų, padėkų vieni kitiems. Kaip anksčiau, į atlaidus žmonės susirinko iš aplinkinių  kaimų, o svarbiausia, kad Šv. Mišias aukojo net trys kunigai. Džiaugiamės, kad parapija gyva ir žmonėmis, ir giesme, ir malda.

Dėkojame visiems už džiugias šventės akimirkas.

Autorės nuotr.