Skip to content

Vienudu su „covidu“

Lina RAGINYTĖ

Ačiū Viešpačiui už galimybę šįryt kvėpuoti, matyti, girdėti, jausti, būti laimingai… ir rašyti Jums. Kažkas gal pasakytų, kad šiandien laimingas tik tas, kas turi GP (Galimybių pasą). Deja, esu įsitikinusi, kad GP projektas – vienas neteisingesnių valdžios sprendimų ir tikrai ne todėl, kad aš dabar negaliu nueiti į prekybos centrą ar restoraną. Šiandien aš, susirgus „covidu“, turėjau galimybę išsiaiškinti, kad projektas GP – turėjęs „atvesti žmones į protą“ ir pasiskiepyti, daug sparčiau kilsterėjo sergamumo rodiklius į viršų, nes turintys GP, t. y. paskiepyti, sėkmingai serga patys ir užkrečia virusu kitus, o sergančius „covidu“ tas pats GP projektas paliko gelbėtis vienus. 

Prisipažinsiu, ilgą laiką nuoširdžiai stebėjau Nacionalinio transliuotojo (LRT) naujienas ir kažkur giliai širdyje džiaugiausi, kad tas „covidas“ yra toli, toli. Tiesa, prieš dvejus metus susirgus dviems Ignalinos medikams, buvo susikėlęs solidus šurmulys, išlindo melo apraiškų, baimių, net agresijos, mat, viruso karaliavimo pradžioje jis buvo prilyginamas mirčiai beveik 100 proc. Viskas baigėsi gerai: medikai sveiki ir gyvi, aplinkybės pasimiršo ir viskas tiek stipriai pasistūmėjo į priekį, kad… mūsų televizorius išlaisvintas nuo priverstinės melagienų transliacijos. Nebežiūrime nei LRT, nei jokių kitų. Norėdami pamatyti išties ką nors informatyvaus, pažintinio, televizorių naudojame įvairiems yuotube kanalams. Čia pat žiūrime ir rajono Tarybos posėdžius, ir Ignalinos TV. Taigi, jau kuris laikas esame apsaugoti nuo užsakomųjų melagienų, siekiančių bauginti, skaldyti ir valdyti. Nepaisant to, esmines naujienas aš žinau. Kaip? Socialiniame tinkle „Facebook“ bėgte perbėgi antraštes ir per 5 min supranti, kiek giliai jau esame įklimpę.

Būtent interneto platybėse sužinojau ir apie Galimybių pasą ir jo (ne)galimybes. Oi, nušuoliavau šiek tiek į priekį, nors norėjau papasakoti, kaip aš susipažinau su „covidu“. Taigi…

Rugsėjis visus sukvietė į mokyklas. Dar pirmąją savaitę gimnazistų tėvams buvo įteiktos pasirašyti sutartys su jų vaiko ugdymo įstaiga. Antrame sutarties lape labai aiškiai įvardinti ir tėvų įsipareigojimai. Vienas iš jų (perfrazuoju savais žodžiais, nes sutarties antro egzemplioriaus neturiu, mat mokyklos vadovas dar jos nepasirašė ir negrąžino atgal) – stebėti vaiko sveikatą ir neleisti į mokyklą sloguojančio, kosinčio ar kitaip negaluojančio vaiko į mokyklą. 

Kaip dabar paaiškėjo, dalis tėvų, matyt, ne tik neskaito sutarčių, nes greičiausiai net neketina jų vykdyti, bet nepaiso ir mokytojų priminimų apie jų pareigas. Būtent šio įsipareigojimo nesilaikymas ir iššaukė papildomų rūpesčių. Kokių? Kelios klasės jau išsiųstos į nuotolinį mokymą, o rajono sergančiųjų COVID-19 skaičius ženkliai šoktelėjo į viršų. Į mokyklą buvo paleisti vaikai sloguojantys, kosintys, kai kurie net karščiuojantys ir turintys virškinimo sutrikimų, kol galiausiai mokykloje net apsivėmė. Ar jie visi sirgo būtent „covidu“ – nežinia, bet dalis tikrai buvo ir šio viruso nešiotojais, nes netrukus „covidas“ pasklido ir tarp mokytojų, jų šeimų narių ir vaikų šeimose. Dabar labai aiškiai noriu pasakyti svarbią mintį, remdamasi vien mūsų rajone fiksuotais faktais: IR DVIEM VAKCINOS DOZĖM PASISKIEPIJĘ ŽMONĖS SERGA COVID-19 BEI PLATINA VIRUSĄ, o tai reiškia, kad saugotis ir atsakingai elgtis turime visi, nepaisant, kad žmones klaidinantis Galimybių pasas transliuoja visai priešingą informaciją. 

Susirgę „covidu“ mokytojai ir jų šeimų nariai buvo pasiskiepiję, kai kurių vaikų tėvai, seneliai – taip pat, tačiau jie susirgo, viruso grandinę paleido toliau patys dar to iškart nejausdami. Yra ligos atvejų ir lengvų, ir sunkių. Yra susirgusiųjų, besigydančių ligoninėse. 

Kitas, mano manymu, sergančiųjų skaičius auginantis faktorius – į skiepijimą ir Galimybių pasą nukreiptos pajėgos, paliekant žmones, susidūrusius su „covidu“, pačius suktis situacijoje. 

Rugsėjo 10 d. (penktadienio) vakarą vaikas pasiskundė dėl slogos, galvos skausmo ir peršinčios gerklės. Gelbėjimosi pajėgas sutelkė žolelės (šalavijas, medetkos, ramunėlės, erškėtuogės), karštos vonelės kojoms ir avies vilnos kompresas (gerklei) bei česnako kvapų terapija. Per savaitgalį viskas lyg atslūgo. Paaiškėjo, kad sunegalavo ir mokytoja, o per savaitgalį bandžiusi sau pagelbėti, norimų rezultatų nepasiekė, tad į darbą neišėjo pati, rekomendavo neskubėti į mokyklą ir sūnui, o padirbėti savarankiškai. Vėliau vaiką užklupo kosulys, o man skausmas „surakino“ pečius ir galvą. Labai įdomus jausmas, lyg skaudėtų visą galvą ir dar kokį metrą aplink ją. Temperatūros neturėjome nei vienas. Tiesa, mane „užlaužė“ nerimas ir mirties baimė, peraugusi į giliai depresyvią nuotaiką (truko maždaug 3 dienas). 

Rugsėjo 15 d. gavome SMS žinutes, kad esame turėję sąlytį su sergančiuoju, todėl privalu išbūti saviizoliacijos laiką. Niekaip netikėjau, kad ir mes susirgome, tačiau kai rugsėjo 18 d. dingo uoslė (kvapų neužuodžiu ir šiandien), suklusau, juolab, kad slogos tai aš neturėjau: tebuvo užgulta nosis, paburkę kvėpavimo takai. Pasitarus su šeimos gydytoju, gavome primygtinį „siūlymą“ pasidaryti testą, pradėti pagaliau vartoti atsikosėjimą lengvinantį preparatą „Flavamed“, mat iki tol jokių vaistų nevartojom, ir kuo daugiau būti lauke. Rekomendacijos įvykdytos. Rugsėjo 23 d. gavau teigiamą atsakymą dėl „covido“ ir nors jau pagal laiką nuo pirmų ligos simptomų esu praktiškai „nepavojinga“, privalau pagal protokolą vėl iš naujo užsidaryti į saviizoliaciją. Tokia tvarka. „Uždaryti“ ir kiti šeimos nariai. Tiesa, radome išeitį vaikui. Pasirodo, įtariant, kad žmogus jau anksčiau persirgęs „covidu“, o mūsų atveju taip ir buvo, galima mobiliajame tyrimų punkte atlikti serologinį (antikūnių) tyrimą. Gavus teigiamą atsakymą, NVSC (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) išlaisvina žmogų nuo priverstinės saviizoliacijos ir jis jau gali sugrįžti prie įprastų veiklų (į darbą, į mokyklą ir pan.), nes nebėra nei sergantis, nei viruso nešiotojas. 

Bet grįžkime prie paprasto testo galimam „covido“ atvejui  nustatyti… Įdomiausia tai, kad kol tu nesi pasidaręs testo, esi „laisvas“ viruso nešiotojas, tik negalintis patekti pas šeimos gydytoją ir būti nukreiptas į gydymo įstaigą. O pasidaryti testą – iššūkis. Testui galima registruotis ir telefonu 1808, ir internetu 1808.lt, tačiau problema – sulaukti vietos. Esu ignalinietė, tad logiška, jog pirmiausia ieškojau vietos pasidaryti testą Ignalinoje. Artimiausia laisva vieta buvo rugsėjo 29 d. Tai reiškia, kad aš dar ir šiandien būčiau nežinojusi, kad sergu „covidu“ ir esu viruso nešiotoja. Pabandžiau kitus variantus. Registruojantis internetu matosi visos laisvos vietos šalies mobiliuosiuose testavimo punktuose. Visaginas. Radau plyšelį (buvo viena laisva vieta) rugsėjo 22 d. (t. y. laukiau tik tris dienas). Nors, sergant tokia liga, ir trys dienos yra labai reikšmingos. Bet ne kiekvienas žmogus pats vairuoja automobilį, o įtariant susirgimą samdyti taksi ar kaimyną vežti, būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Šioje Ignalinos „covido“ istorijoje buvo ir tokių atvejų, kai gan senyvo amžiaus žmogus (paskiepytas dviem skiepais nuo viruso) susirgo galimai „covidu“, mat kiti šeimos nariai jau taip pat sirgo. Senolės temperatūra aukšta ir nekrenta, kamavo kosulys, o šeimos gydytoja paaiškino, kad be testo niekuo padėti negali, į ligoninę siųsti negali, o galiausiai testui pasidaryti eilė – 6 dienos (tokia tuo metu Visagine buvo, o Ignalinoje – dar ilgesnė), o ir kas nuveš, kai šeimoje nėra nei automobilio, nei vairuotojo. Ir tada į pagalbą atskubėjo Ignalinos visuomenės sveikatos biuras (tel. (8 386) 52338). Esant sudėtingai situacijai, Ignalinos visuomenės sveikatos biuras turi teisę nukreipti mobiliąją brigadą, kad iš sergančiojo jo namuose būtų paimtas tepinėlis iš nosiaryklės Covid-19 viruso testui atlikti. Testas jau atliktas, senolė tikrai serganti „covidu“ ir šiuo metu gydoma ligoninėje. Šioje istorijoje yra dar viena senolė, įpusėjusi dešimtą dešimtį, taip pat po dviejų skiepų galimai serganti „covidu“, nes ją slaugantys namiškiai taip pat serga. 

Visos šios painios istorijos moralas labai paprastas: saugokimės patys ir saugokime kitus, net jei vakcinacijos ir Galimybių paso projektas skelbia „laisvę“. Vakcina – tėra eksperimentas. Viskas dar tik stebėjimų ir tyrimų stadijoje. Aš nesu antivakseris. Mūsų šeimoje visi skiepyti nuo kūdikystės pagal rekomenduojamą skiepų planą, plius papildomai savo noru skiepijomės nuo sezoninio gripo ir nuo erkinio encefalito. Tačiau šiuo nauju skiepu mes nesutikome vakcinuotis. Kodėl? Man trūksta informacijos ir aiškumo. Žinau, kad visi skiepai turi šalutinių poveikių, bet mirčių ir sunkių susirgimų skaičiai įvairių šalių informacijos šaltiniuose labai migloti ir įtartinai banguojantys. Kodėl slepiama ši informacija? Visais laikais dviprasmiška informacija ar jos stoka kelia daugiau abejonių ir neaiškumų. 

Tarkim, vakcina nuo sezoninio gripo skiepijama rudenį, aiškiai įvardinat, kad ji veiksminga maždaug 5 mėn. ir ko galima iš jos tikėtis. Taigi, tu žinai, kad vienam šeimos nariui rudeniop atsidedi maždaug po 13 eurų vakcinai ir pasiskiepijęs ramiai gyveni. Toliau – erkinis encefalitas. Taip pat aiški ir konkreti skiepų schema, veikimas. Pirmas skiepas, po dviejų savaičių – antras, po metų – trečias, dar po trejų – ketvirtas ir toliau palaikomieji kas 5-erius metus. Šios vakcinos 1 dozei atsidedi po maždaug 26 Eur. Viskas aišku, paprasta ir konkretu. Šalutinis poveikis aiškus. 

O vakcina nuo Covid-19 kol kas yra eksperimentinė. Aiškaus atsakymo niekas neturi. Tik žinome, kad paskiepyti taip pat ir serga, ir nešioja virusą. Serga įvairiai: ir beveik be simptomų (trumpam pakyla temperatūra) ir gan sunkiai bei ilgai. Ligos eiga priklauso nuo kiekvieno individo, jo imuninės sistemos. Gali būti, kad vakcina nuo „covido“, kai ji bus ištirta ir ištobulinta, veiks tokia pačia schema, kaip ir vakcina nuo erkinio encefalito, t. y., kad taptų veiksni, bus skiepijama palaipsniui: iš pradžių kas kelis mėnesius, o paskui kas kelis metus palaikomosiomis dozėmis iki gyvenimo pabaigos. 

O šiandien pamojuokime saulei, nusišypsokime praskrendančiam paukščiui, padėkokime Visatai už galimybes ir net už virusą, nes jis daug parodė ir išmokė, apkabinkime mylimus artimuosius (maža ką – rytoj gali būti per vėlu) ir gyvenkime ČIA ir DABAR. Mirtingi visi: ir skiepyti, ir neskiepyti, ir su Galimybių pasu, ir be jo, o vieni kitų nekęsdami – patys trumpiname sau gyvenimą, kad ir kuriai (ne)galimybių stovyklai būtumėm priskirti. Būkime sveiki ir laimingi! 

Autorės nuotr. 

1 komentaras

  1. Nu davei, Lina. Iš tiktųjų dėl testo baisi netvarka. Eilė prieina po daugiau nei savaitės. Tai per tą laiką arba pasveiksi, arba kojas pakratysi. Nors esu pasisiskiepijęs pilnai, aš irgi pasijutau nekaip. Testą pasidaryti pasiūlė po 8 dienų. Maniau tyčiojasi, bet ne, sako tokia eilė. Tada testą nusipirkau vaistinėj. Pasidariau pagal rekomendaciją. Rezultatas neigiamas. Po savaitės viskas praėjo. Nieko nebsuprantu nei kam tad gp, nei ką jis duoda covido suvaldymui. Dabar pradedu galvoti kad jis sugalvotas covido sklaidai, o žmonės pirks dar ir testus.


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here