2021 m. rugsėjo 15–23 d. Ignalinoje gyveno, kūrė, po apylinkes dairėsi būrelis rašytojų. Vyko Viešosios įstaigos MENO BANGOS rezidencija IGNALINOS PASAKOS. Tai – jau ketvirtoji MENO BANGŲ rezidencija, bet tokio pobūdžio sambūrio dar niekada nebuvome surengę, nors senokai svajojome. Kuo ypatinga ši rezidencija, kuo skiriasi nuo ankstesnių trijų – ,,Po Ignalinos dangumi“, ,,Kūrėjų rugsėjis“, ,,Kultūra ir gamta“? 

Skiriasi tuo, kad anksčiau stengėmės suburti skirtingų žanrų, sričių kūrėjus. Tas sumanymas pasiteisino, jo nepamiršime. Ir vis dėlto, vis dėlto… Rūpėjo Ignaliną pamatyti kitaip. Žinoma, ir ją aprašyti: savitu stiliumi, nesibaiminant kitokio, neįprasto  požiūrio.

Devyni žymūs rašytojai pirmąjį rezidencijos vakarą traukė burtus – visai kaip anų laikų studentai egzamino bilietus, o tuose ,,bilietuose“ buvo įrašyti: Meironys, Palūšė, Vilkakalnis, Gavys ir Gavaitis, Ilgis, Šiekštys, Ignalinos traukinių stotis, Saulėtekio kaimo sodyba, o dar ir lelijos – kaip be jų, be Ignalinos herbo.

Kai ką temos džiugino, kai ką ir glumino. Vienaip ar kitaip, rezidencijai besibaigiant, visi buvo nusiteikę literatūriniams skaitymams. Pirmuoju bandymu tapo Didžiasalio ,,Ryto“ gimnazija. Ten MENO BANGŲ rezidentai pasakojo apie savo kūrybinius likimus, skaitė rezidencijoje gimusių pasakų fragmentus. 

Sutemoms gaubiant Ignaliną, rudens lygiadienio vakarą, Saulėtekio kaimo sodyboje sulaukėme svečių: geranoriškai nusiteikusių literatūros mėgėjų, žinančių, kad pasakos – itin rimtas, ne kiekvieno plunksnai paklūstantis žanras.

Profesionalių rašytojų Dainos Opolskaitės, Dariaus Rekio, Daivos Molytės Lukauskienės, Ilonos Ežerinytės, Gintarės Adomaitytės, Nijolės Kepenienės, Onos Jautakės, Rasos Milerytės, Virgio Šidlausko kūriniai buvo atidžiai išklausyti, suvokti ir aptarti. Juos pradeda publikuoti svetainė www.menobangos.lt

Skaitymus gražiai papildė Žilvino Bulavo smuikavimas bei jo sukurta gavenda apie Ignaliną, Ilgį (ežerą) ir jų apylinkes.

MENO BANGOS dėkoja šio projekto savanoriams Virginijai Mesropian, Laimai Banienei, Edmundui Kilkui. Jie tapo svarbiausiais vedliais, istorijų pasakotojais. Mus globojo, daug padėjo ir nuolatinė projektų partnerė – Ignalinos viešoji biblioteka.  

Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau rezidencijoje kurtos Ignalinos pasakos įsilies į knygą, įdomią ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. 

„Meno bangų“ archyvo nuotr.