Ir ko tiek aikčiojama, aimanuojama, girdi, nuo kovido miršta senoliai, miršta jaunimas. Kad pensininkai miršta – reikėtų tik džiaugtis, visiems geriau, ir pozicijai, ir opozicijai. Kuo daugiau išmirs senukų, tuo labiau pagerės gyvenimas likusiems: juk kiekvienas anksčiau jam skirto laiko miręs pensininkas, antivakserių įtikintas nesivakcinuoti, duoda apie 6000 eurų metinę pensijos ekonomiją. Po vieną, iškeliavusį į aną pasaulį,  į dieną – jau per du milijonus per metus. O jeigu po dešimt? O jeigu – pasvajokime – po šimtą? Nesiskiepijusių dar daug, ne vieneriems metams užteks. 

O juk kito pensininko išlaikymas dar ir vaikams kainuoja. Tad kai kokių nors slaugos namų personalas skundžiasi, kad įkalba senukus skiepytis, o paskui šiems vaikai liepia nesiskiepyti – stebėtis nereikia. Mirkit, seniai, nusibodot. Vietoj važinėjimo jus lankyti galėsim – na, patys žinote, kas svarbiausia šiuolaikinio lietuvio gyvenime – keliauti po užsienius, o čia tie seniai mums – kaip svarsčiai prie kojų.

Taigi vakcinacija yra blogis.

Kad miršta jaunimas – irgi nieko blogo, netgi atvirkščiai. Patys žinome, kad per pastaruosius dešimtmečius medicina pažengė į priekį labai toli, ir tie, kurie anksčiau ne tik iki pilnametystės neišgyvendavo – palikdavo šią žemelę kūdikystėje, dabar ne tik mokyklą baigia, bet ir kokiais nors fizrukais ar šiaip panašaus lygio specialistais tampa, kitus sveikai gyventi moko, o paskui ir į Seimą patenka. Arba bent, jeigu jau yra visiškai buki, tai gyvena pagal „feisbuką“ ir kitus neišmanėlius šviečia.

Taigi vakcinacija yra absoliutus blogis.

Čia kažkokiose atsilikusiose šalyse ir pozicija, ir opozicija savo rinkėjus skatina skiepytis. Mes esame tobulesni, pas mus opozicijai svarbiausia – parodyti valdžiai, kokie ji kvaila. Dar ir rinkėjai kvaili, kad tokią valdžią išsirinko ir dar skiepijasi.

Kai kas sako: labai laiku Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio viduryje pareiškė, kad šita valdžia „forsuoja“ skiepijimą. Girdi, ne tie metodai. Europietiškoje valstybėje negalima prievarta žmonių gydyti nei skiepyti, Jeigu jau iki Mindauginių nepavyko tiek paskiepyti, kiek aš, Jo Ekscelencija, buvau žadėjęs tautai ir pasauliui, tai dabar jau reikia ramiai laukti, kol visi žmonės pasiskiepys. Kadangi to nebus – kol išmirs.

Rizikinga, žinoma, šitaip laukti, juk antivakseriai – tai tavo ištikimiausi rinkėjai. Bet vardan šlovės ir valdžios ir surizikuoti verta.

Tie, kurie sako, kad prezidentas Nuosėda – ne jų prezidentas: žinokite, jis yra savo žmonos prezidentas.

O paskui, po to, kai G. Nausėda šitaip pašnekėjo, jau kitą dieną iš Briuselio atsiliepė pensininkų ministre vadinama Vilija. Beje, štai kaip toli pažanga pažengė: dar neseniai laiškelis iš Briuselio savaitę būtų ėjęs, ar dar ilgiau, o dabar: vieną dieną – Nausėda, kitą – Blinkevičiūtė. Kai tokie liaudies mylimi žmonės sako, kad skiepytis nereikia, vadinasi, nereikia. Ir per dieną pasiskiepijusių skaičius beregint sumažėjo perpus.

Suprantama, kad Lietuvoje diplomuotų piliečių populiaciją reikia pamažinti. Turime dabar šalia valdžios, kitaip tariant, opozicijoje, tokių, kurių atmintis verčia suabejoti jų protu. 

Tiesą sakant, kai jie ministrais buvo, kai kurie jų darbai irgi vertė daug kuo abejoti. Bet argi dabartinės valdžios veiksmai nekritikuotini? Buvę ministrai, kai jie sako, kad kaukės nereikalingos, jaučiasi teisūs. Užmiršo, ką patys prieš metus darė. Atmintis jaunystėje pragerta.

Dėl pragėrimo: tokį gerą palyginimą girdėjau. Kovoti su alkoholizmu, ribojant jo pardavimo laiką tai tas pats, kaip žmogui, kuriam paleido vidurius, apriboti patekimą į tualetą. Kaip tas vargšelis ras, kur pritūpti, taip ištroškęs ras, kur prisigerti, ir iki dešimtos. Pasidairykit rytais Ignalinoje.

Valdžia kalba apie galimą karantiną – valdžia gąsdina žmones. Valdžia neįveda karantino – valdžia nekovoja su kovidu.

Ekonomika žlunga, Lietuvos valdžia pabrangino dujas ir elektrą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Lietuvos valdžia atsakinga už pasaulinį atšilimą. Vargšai Lietuvoje skuba apsipirkti, kol nevėlu: graibsto naujausius automobilius, perka dar nepastatytus butus. 

Gal kas prisimena, kaip kadaise pagal „internacionalo“ melodiją žmonės dainuodavo: „Geltona, žalia ir raudona,/ Tai mūs trispalvė vėliava,/ Sugrįš iš užsienio Smetona,/ Ir vėl bus laisva Lietuva“. O dabar – „Sugrįš į ministrus verygos,/ Ir vėl bus laisva Lietuva“. Su Blinkevičiūte „ant pryšakio“.

Tai čia ateityje. O kol kas galime džiaugtis, kad pirmaujame bent ten, kur nesiekia mūsų valdžios prievartaujanti ranka. Ar ne Norvegijoje esame pirmi pagal atsisakiusius skiepytis. Trečdalis lietuvių taip pasielgė. Aplenkė ne tik visokius ten vietinius, bet afrikiečius. Ten laisvė. Pas mus priespauda. Ir viskas.

AP nuotr.