Skip to content

Vėl priimamos paraiškos miškui veisti

MI informacija

Miškininkai antrą kartą šiais metais gali pretenduoti į paramą miškui įveisti ir taip panaudoti turimas nenašias, dirvonuojančias ar sunkiai dirbamas žemes. Pinigų dar yra, tad kviečiame iki lapkričio 12 d. teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros priemonės (KPP) „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Paramos miškams gavėjai

Ūkininkai, miškininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys), taip pat ir savivaldybės, turintys nenašių, dirvonuojančių ar sunkiai dirbamų žemių, yra kviečiami nuo rugsėjo 10 d. iki lapkričio 12 d. teikti paraiškas paramai gauti žemei apželdinti mišku.

Į paramą pretenduojantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Į paramą pretenduojantys asmenys turi būti savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims žemė, kurią planuojama apželdinti mišku, turi priklausyti nuosavybės teise. O pretenduojančios šalies savivaldybės tokią žemę turi valdyti patikėjimo teise.

Remiama veikla ir reikalavimai

Plečiant Lietuvos miškų plotus, parama skiriama miškui veisti. Priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties, t. y. nuo to, kokie medžiai sodinami, vienkartinė miško įveisimo kompensacinė išmoka sudaro 1246–3651 Eur už hektarą. Būtina užsodinti ne mažesnį kaip 0,5 ha vientiso veisiamo miško plotą, sodinant tik vietinės kilmės medžių rūšis. Norint gauti paramą, reikia parengti miško želdinimo ir žėlimo projektą, atitinkantį įgyvendinimo taisyklėse numatytas nuostatas. Jis turi būti suprojektuotas taip, kad būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių, ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų, parengtas vienai miško želdinių rūšinei sudėčiai ir kt.

Parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai, kurių kirtimų trukmė – iki 15 metų, taip pat kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Neremiamas antrą kartą tame pačiame plote veisiamas miškas.

Jei ketinama atsodinti jau įveistą, bet pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistą mišką, tuomet teikiama miško įveisimo išmokos dalis, proporcinga atsodintų sodmenų kiekiui plote, kuriame miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę per ekstremalia situacija pripažintą ir paskelbtą įvykį.  

Jau įveistam miškui prižiūrėti, saugoti ir ugdyti 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka nuo 163 iki 433 eurų už hektarą, priklausomai nuo auginamų medžių rūšies.

Svarbus medžių pasirinkimas  

Miškas auga kelis dešimtmečius, tad ir pelnas galimas tik tuomet. Pavyzdžiui, ąžuolų giraitė ar eglynas – ilgalaikė, net 70 ar 100 metų, investicija, nors ir parama jai dosniausia. Norintys greitesnės grąžos renkasi greičiau augančius medžius.

Jau beveik du dešimtmečius veikiančią miškininkystės įmonę Kelmės rajone valdantis Egidijus Puidokas, vienas pirmųjų pasinaudojęs parama miškui veisti, kolegas miškininkus nustebino savo pasirinkimu, bet dabar nesigaili apsodinęs daug nederlingos žemės.

„Hibridinė drebulė, kurią mes sodinome, anksčiau buvo nelabai populiari ir vertinama miškininkų požiūriu, bet tai buvo naujovė. Manau, tai buvo teisinga, nes šiandien drebulės kaina panaši kaip ir spygliuočių, jei gera, kokybiška drebulė užsodinta. Ją gali kirsti jau po 25–30 metų ir paskui dar tris kartus kas 20 metų. Ji užaugina nemažą tūrį ir iš tų pačių šaknų vėl atželia nauja augmena“, – sako dar savo amžiuje spėsiąs pasinaudoti pasodintu mišku E. Puidokas.     

Šia parama miškams veisti siekiama paskatinti aplinkos išsaugojimą ir tvarią miškų ūkio plėtrą Lietuvoje, taip pat sušvelninti klimato kaitą. Todėl šiemet miškams veisti šalyje planuojama išdalyti apie 8 mln. eurų. Kol kas gautos 23 paraiškos ir paskirstyti 330 tūkst. eurų. Tad planuojantiems plėsti miškus pinigų užteks. Paraiškos paramai priimamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema www.zumis.lt.

Egidijaus Puidoko asmeninio archyvo nuotr.

„Drebulynais apsodinome daug žemės ūkiui netinkamos žemės. Jei tos paramos nebūtų buvę, tai ir niekas nebūtų sodinę. O dabar drebulės kaina pakilusi ir niekas jau nebesako, kad ji miško piktžolė, ne medis“, – sako miškininkas E. Puidokas. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *