Prieš kokį tūkstantį metų ištarta mintis: „Visi keliai veda į Romą“ – nepraradusi aktualumo ir šiandien. Gal tik kiekvienas ją suvokiame savaip. Nebenustebinsime šiandien ir tuo, jog dalis „veiksmo“ persikėlė į socialinius tinklus. Taip, tuštybės, pykčio ir neapykantos protrūkių ten daugiau, nei įmanoma įsivaizduoti, bet mes – ne apie tai. Visoje sumaištyje, panašėjančioje į chaosą, praslydo mintis, kad auga nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis ir jų sprendimais, veiklomis. Štai vieni ryškiausių siaubą keliantys ir realius nuostolius nešantys projektai priklauso sostinės merui. Panašių dalykų rastume, matyt, kiekviename krašte, bet… apsidairykime namuose, saugomoje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.
Problemą iškėlė vietos gyventojai
Palūše godžiai kvėpuojanti ir laiką leidžianti Aukštaitijos nacionalinio parko apylinkėse kraštietė Rasa Spudienė aptikusi galimai nepriimtinas veiklas ANP teritorijoje, iškėlė klausimą į viešumą: „Kodėl Aukštaitijos nacionalinio parko centre, Palūšės miške, tiesiami keliai sunkiasvorei technikai į miško gilumą, kur nėra jokių gyvenviečių?.. Sanitariniai kirtimai ten buvo vykdomi visai neseniai, naudojantis esamais miško keliukais. Todėl pamačius tiesiamas „magistrales“ į niekur, kyla negeros mintys. Ar tai gali reikšti, kad ketinama ŠĮ MIŠKĄ IŠKIRSTI ir išvežti?… Kelias nutiestas nuo Pagavės, kur yra tik keli namai, tiesia linija į miško masyvo gilumą, kur, be Pabalčio vienkiemių, daugiau jokių gyvenviečių nėra, o ir į Pabaltį keliukas nuo seno buvo. Ir tai vyksta nacionaliniame parke, kur sovietmečiu ant visų mažų keliukų į mišką buvo draudžiamieji ženklai „plytos“, ir buvo baudžiama už įvažiavimą į mišką automobiliu. Iki dabar grybautojai diskutuoja, ar už raunant grybą atverstą samaną gaus baudą už miško paklotės ardymą, ar ne… O buldozeriu vartyti galima? Ar mūsų visų nacionalinis turtas, saugomas miškas, šią žiemą važiuos miškovežiais Latvijos kryptimi ir iš Latvijos uostų plauks į Kiniją?..
Be to, ši teritorija – ypatingai saugoma, įeina ir į valstybinių parkų, ir į Natura 2000 saugomus plotus: „Natura 2000 teritorijose turi būti garantuojama, kad ekologinė vertė, dėl kurios jos buvo įjungtos į Natura 2000 tinklą, nebus pabloginta.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija yra toje pačioje Palūšėje. Nemanau, kad tai vyksta be jų žinios. Tik bijau, kad jų funkciją pasikeitė: ne saugoti, o eksploatuoti – kaip kad ir Labanorą be gailesčio kirto…“
Aktyvūs piliečiai
Užvirė diskusijos. Per 117 komentarų, 29 pasidalinimai, idant žinia sklistų kuo plačiau. Aktyviai į diskusijas įsitraukė ir buvęs Palūšės bendruomenės pirmininkas Gediminas Šatkauskas, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko vadovas Gedas Kukanauskas, Seimo narys Gintautas Kindurys, kiti gamtai ir šiam kraštui neabejingi piliečiai. O aktorė Monika Bičiūnaitė net padėkojo, už šios istorijos paviešinimą.
Įtarimai bendruomenės vardui
Diskusijos metu šmėstelėjo abiejų pusių šešėliai. ANP atstovai brūkštelėjo dėl bendruomenės neaktyvumo, o vietos gyventojai rado paaiškinimų ir čia. Problema ta, kad Palūšės bendruomenė yra ir juridinį statusą turintis vienetas, ir tiesiog žmonės. Kaip žinia, oficialioje bendruomenėje belikę keli aktyvūs piliečiai, kurie veža renginius ant savo pečių, bet yra ir kita, išeivių, pasilikusių senelių, tėvų sodybas Palūšėje, bet gyvenančių kitur. Tiesa, dauguma jų nepriklauso juridinę galią turinčiai bendruomenei, bet yra aktyvūs, pilietiški, išsilavinę žmonės, pagal galimybes stebintys situaciją, bet dažniau pastebintys liūdinančius nei džiuginančius Palūšės pokyčius.
Liuda Čekuolytė-Ciesiūnienė pastebėjo: „Būtent Palūšės gyventojai sprendžia mažiausiai. Tiesa, yra „mistinė“ Palūšės kaimo bendruomenė, kurios vadovybė neskelbiamuose susirinkimuose priima sprendimus, lyg jie atitiktų Palūšės gyventojų norus… Kai informacijos apie bendruomenės sprendimus pareikalavau, sakė, ateit į biblioteką. Deja, ten nesitikiu rasti oficialių raštų kopijų, kurie siunčiami į įvairias institucijas, prisidengiant bendruomenės vardu…“. O paraginta ANP atstovo aktyviau domėtis projektais, kraštietė pakomentavo: „Atsakysiu labai paprastai. Iki šių metų buvo tvarkomasi normaliai. Dėl to buvo pasitikėjimas projektuojančiais ir vykdančiais žmonėmis. Nežinia, kas nutiko, bet paskutiniais metais prasidėjo Palūšės niokojimas: kertami medžiai, steigiamos neaiškios užeigos, pakrantė apkraunama begale plaustų („vandens taksi stotelių“), ežere mazuto dėmės, rausiami miško keliai, sparčiai plečiama natūralią gamtą niokojanti kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, takų infrastruktūra. Palūšė daugybę dešimtmečių traukė savo unikalia, nuostabaus grožio gamta, o ne trinkelėm ir asfaltu. Jūs teisus, teks pradėt sekt kiekvieną jūsų žingsnį…“
Miško keliuko tiesimu prasidėję diskusijos net kelis kartus krypo į įvairias puses: ir prie bendruomenės, ir prie dviračio tako palei Lūšių ežerą, ir šaligatvio tiesimą. Žmonės bandė išsakyti poziciją, kad reikia kuo daugiau palikti natūralios aplinkos, o ne siekti įtikti tetoms su pūkuotomis kambarinėmis šlepetėmis vaikštančiomis po laukus. Gi dėl jų visų spyglių neišrinksime…
Tuo metu G. Kukanauskas į šmaikščią pastabą taip pat šmaikščiai atsakė: „Gamtai geriausia ten, kur žmonių visai nėra… Jei demografinė situacija išliks tokia pati, Ignalinos rajone apskritai nebeliks gyventojų. Ir gamtai bus labai gerai… O kol tų gyventojų dar liko, dėsime visas pastangas, kad lankytojai turėtų visas galimybes pažinti nuostabų Ignalinos krašto kraštovaizdį bei gamtos vertybes. Visi tokie projektai viešai svarstomi ir derinami su visuomene, todėl jei turite idėjų, kviečiu aktyviau dalyvauti viešuose svarstymuose.“
Pamąstymui
Gal reikėtų susibėgti ir atvirai padiskutuoti, kviečiant žmones ir asmeniškai, ir viešinant apie susitikimą visais įmanomais būdais. Akivaizdu, kad nuomonės apie Palūšės ateitį kardinaliai skiriasi, todėl reikia priimti vieningą strategiją ir kryptį – į kur eina Palūšė. Kame yra tikrasis jos unikalumas? Ar verta vaikytis mados, bėgant paskui traukinį, ar patiems pamatyti tai, ko neturi niekas. R. Spudienė teigia: „Kartais pasikalbu su užsieniečiais, apsistojančiais Palūšės kempinge. Daugelis jų mėgėjai keliauti kemperiais, apkeliavę visą Europą. Kai jų klausiu, kodėl jie, galėdami sau leisti važiuoti bet kur, kur tik širdis geidžia, atvyksta čia, į tokį gana laukinį nelabai civilizuotą kraštą, negalintį pasiūlyti eurpopiečiams įprasto komforto. Žinot, ką jie atsako? Atvyksta todėl, kad čia, šitame nacionaliniame parke, dar randą žmogaus rankos nepaliestos gamtos, kokios Europoje beveik nelikę. Tai bijau, kad nebeliks jos ir pas mus, taigi po panašių „prisilietimų“ čia atvykstančių užsieniečių smarkiai sumažės…“
xxx
Taigi, užvirė pokalbis apie miško keliuką, vedantį į niekur, o baigėsi turistais. Kita vertus, viskas glaudžiai susiję. Teritorija aplink Palūšę – ANP, o miškus prižiūri ir keliukus tvarko – Valstybinių miškų urėdija. Taip jau sutapo, kad tuo naujai suformuotu keliuku bus vežama ir mediena, nes kiek giliau miške vykdomi miško pjovimo darbai. Tik ar tikrai kas nors dėl kertamo miško ties keliuką – nežinia. Diskusijose dalyvavęs Seimo narys Gintautas Kindurys patikino, jog šis kelias atnaujinamas vadovaujantis Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės. Kitame laikraščio numeryje skaitykite išsamų G. Kindurio bei urėdijos atstovų paaiškinimą tiek apie medžių pjovimo darbus APN teritorijoje, apie miškų kontrolę bei apie Nacionalinio miškų susitarimo gaires.
Nuotraukos iš socialinio tinklo facebook
5 komantarai (-ų)
Betvarkė ANP ir žmonių galvose
Balvonų valdžia ir čia ir vilniuj
Idomu būtų sužinoti kiek kainavo stulpų su rodyklėmis įrengimas visose pakelėse,kelininkų funkcijas perėmė.
Gelbėk mus viešpatie nuo vietinių ir visos Tėvynės bepročių valdžios. Oro pritrūksta kai prisieina su jais turėti reikalų.
[…] dėl vykdomų miško darbų Palūšės miške, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje (Ir per ANP teritorijoje esančius urėdijos miškus visi keliai veda į Romą?). Taigi, užvirė pokalbis apie miško keliuką, vedantį į niekur, o baigėsi turistais. Kita […]
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!