Skip to content

Ieškokime dialogo su gyvais… ir mirusiais

Sigita TELYČĖNAITĖ

Prieš pora dešimtmečių, tvarkydami savo artimųjų ir giminių kapus, daugelis net negalvojome apie seniūnijų pagalbą tokiuose darbuose. Visi tie darbai įgaudavo dvasinę prasmę, todėl nebuvo sunkūs, o tik ypatingi. Ėjo rudenys, siautė lapų pūgos, mūsų močiutės, mamos grėbė lapus nuo kapų, tvarkymo procese susitikdavo su seniai matytais bendraamžiais, atvykstančiais tuo pačiu tikslu, ramiai ir draugiškai dėliojo praeities detales ir pagarbų protėvių atminimą.  

Atsiradusi seniūnijų pagalba tvarkant kapus, pradžioje gyventojų buvo sutikta gana euforiškai, bet laikui bėgant, virto tikru galvos skausmu, narpliojantiems nesutarimų situacijas.

Į redakciją paskambino penkių asmenų grupelė (pavardės žinomos), kuri skundėsi Tverečiaus seniūno Aivaro Lozdos prižiūrimoje teritorijoje esančių Pošiūnų kaimo kapinių tvarka. Pasak skambintojų, prie buvusios seniūnės Česės Vitėnienės buvo kitokia priežiūra, o dabar viskas daroma atmestinai. Neliko nuorodų, kur kokias šiukšles dėti, nesugebama nukapoti krūmokšnių aplink kapinių tvorą, negenimos didelių medžių apatinės šakos, tiksliau – labai stinga ūkiško žvilgsnio į aplinką. Seniūnas randa finansavimą visokioms sportinėms varžyboms, bet rodo nepagarbą protėvių atminimui, o galėtų organizuoti kažkokias talkas, prie kurių prisidėtų daugelis bendruomenės narių. 

Girdint skundus, aišku, kad problemos aktualios daugeliui seniūnijų, todėl vizitas į Pošiūnų kaimo kapus redakcijos darbuotojams tapo būtinas.

Gražūs senojo Pošiūnų kaimo kapai, kad ir lapai krenta ar kur kokia šaka nusvirusi… Ačiū Dievui, dar yra palikta gražių medžių, gamtos ir harmonijos pajautimo žmogui. Tverečiaus seniūnijos specialistė Dangutė Petkevičienė, pavaduojanti sergantį seniūną A. Lozdą, sako, kad lapų iki Visų Šventųjų tikrai ant kapų neliks. Kiek leidžia jėgos, tvarkosi. Šiuo metu visuomenei naudingą darbą dirba (kitaip sakant, dirba už gautas pašalpas) tik du asmenys. Teritorijoje 12 kapinių. Kitokių pajėgumų neturi, todėl, lapų griūtyje, sudėliotas darbų grafikas, kapinių tvarkymo eiliškumas. Labai svarbu, kad tvarkytųsi visi, tuomet nebūtų stumdymosi ir neliktų noro priekaištams. Dialogui su patarimais ir klausimais seniūnijos durys bendruomenei visada atviros, galimos talkos ir suėjimai – sako seniūnijos specialistė, tik savaitę pavaduojanti seniūną.  

Ruduo tikrai ima savo duoklę. Lapų kritimas tik įpusėjęs. Beveik visos rajono kapinės skęsta mirštančių lapų mozaikose. Jų nėra ten, kur paliktos iškirstos ir nuogos plynės, neprimenančios nei protėvių kalnelio, nei ramybę suteikiančios vietos. Pykstančius dėl krentančių lapų prašome pakentėti, nes gamta nepateisina skubotumo. Nukris lapai tada, kada jiems reikia, tuomet bus sugrėbti mūsų pačių ir ateinančių mums į pagalbą seniūnijų deleguotų darbuotojų. Supraskime – visada verta ieškoti dialogo – tiek su gyvais, tiek su mirusiais. 

Autorės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *