Dažniausiai žmogus, vadovaudamasis širdimi ir vykdydamas aukštesniųjų jėgų jam paruoštas užduotis, anksčiau ar vėliau patiria džiaugsmą, o jo veiklas lydi sėkmė, ramina namuose apsigyvenusi laimė. Eidamas prieš srovę ir nuolat buku užsispyrimu, be meilės bandydamas kažkam kažką įrodyti, išeikvoji jėgas, užsiaugini pykčio ir neapykantos kuprą. Žinoma, kiekvienas turi teisę rinktis. Naujojo Ignalinos TV laidų SAVAITĖ sezono pašnekovė Ariana PALENČIENĖ teigia nesipriešinusi į jos gyvenimą skriejusioms užuominoms ir drąsiai priėmusi net senelio įpareigojimą rūpintis žeme.

Pasaulio pakraštyje

Tikrai ne visiems teko lankytis pasienyje išsidėsčiusiuose kaimeliuose, Daugėliškio seniūnijoje. Žinoma, stebuklingumą čia sukuria kraštovaizdis. Vieta, kur įsikūręs Palenčių ūkis, šiek tiek primena Šveicariją, mat tarpusavyje labai gražiai persipynę kalvos ir lygumos, ant kalnelių išsirikiavę beržynėliai, obelų sodai. Čia, Benėšių kaime, kažkada gyveno Vladislavas Saikovskis, o dabar jo valdose šeimininkauja Arianos šeima. 

„Aš augau šalia esančiame Triklotiškės kaime. Vasarų metu su pusbroliais ir pusseserėmis labai mėgome lankytis pas tolimą giminaitį – dabar net negalėčiau išnarplioti giminystės ryšio. Tačiau visi vaikai jį vadinome tiesiog seneliu. Mes ne tik žaisdavome ir klausydavomės jo pasakojimų, bet ir darbus padėdavome nudirbti. Senelis buvo ištremtas, jo namai užgrobti, iš dalies sunaikinti, bet būdamas užsispyręs ir labai mylintis šią žemę, sugrįžęs iš tremties rado būdą, kaip ją susigrąžinti ir apsigyveno čia neįtikėtino mažumo pastatėlyje, iš jo pasidaręs pirkelę. Savo 11 hektarų valdas senelis paliko man, bet prieš tai iškamantinėjo, ar tikrai deramai rūpinsiuosi šia žeme. Pažadėta – padaryta“, – smagiai apie ūkininkavimo pradžią pasakojo A. Palenčienė. 

Šeima iš pradžių sėjo grūdines kultūras, sodino bulves, tada pasitaikius galimybei nusipirko dar daugiau žemės ir šiandien jie turi nuosavos 50 ha žemės. Tai ne tik dirbami laukai. Jie užima tik 40 ha. Yra ir nedidelių miško plotelių bei labai Arianos mėgstama pelkė. 

Agurkų ūkis

Savo ūkio valdą Ariana užregistravusi 2001 m. Per tą laiką šeima išbandė įvairius ūkininkavimo būdus, tačiau 2011 m. pradėtas agurkų verslas ir šiandien yra didžiausią šeimos pajamų dalį generuojantis šaltinis. Išbandyti ir baklažanai, ir pomidorai, tačiau atlaikyti lenkiškų pomidorų konkurenciją, pasak ūkininkės, yra neįmanoma, o štai lietuviško agurko skoniui ir kvapui iš tolo neprilygsta. 

Šiltnamių era Arianos ir Giedriaus Palenčių šeimos gyvenime prasidėjo tada, kai senelis paprašė pastatyti šiltnamį. „Vyras pastatė pirmąjį šiltnamį. Planuose buvo 3×3, bet gavosi 6×6 m. Mums jis tada atrodė milžiniškas, bet dabar jau žinome, kad tai ir buvo ženklas. Nes netrukus po to vyras sugalvojo, kad reikia dėl savęs pasistatyti dar vieną, kur galėtume auginti viską. Žmogus tikrai persistengė, mat pirmasis mūsų šeimos šiltnamis, dar net negalvojant apie prekybą, gavosi 10 arų. Pradžia buvo košmariška“, – juokėsi Ariana. 

Ariana šoko aplink pomidorus, o Giedrius – džiugiai tvarkėsi su agurkais. Kartą jiems beplušant savo darže, užsuko kaimynė, kuri pasiūlė jiems nuvažiuoti į turgų. Tai buvo dar vienas ženklas. Prisikrovę agurkų, pomidorų ir bulvių, jie išvažiavo į turgų. Šeimos nuostabai – žmonės labai noriai pirko jų daržoves ir kaskart sugrįždavo jų įsigyti dar. Tai kilo mintis plėstis. 

Palenčiai šiandien jau tikri profesionalai, per sezoną parduodantys 12 tonų agurkų, o užauginantys jų dar daugiau, bet žinantys, kam draugiškai padovanoti. Dešimtmetis jų sūnus taip pat uoliai tvarkosi ūkyje: skina agurkus, suvežioja juos, bet pirmiausia tūkstančius jų savo rankelėmis pasėja į indelius. 

Šeimos užaugintais agurkais mėgaujasi ir ignaliniečiai, įsigydami jų „Mūsų krautuvėlėje“. Norintys paviešėti tikroje agurkų puotoje, Palenčių ūkyje, kviečiami nuo lapkričio 7 d. žiūrėti Ignalinos TV. 

Ignalinos TV nuotr.