Skip to content

Batatai Ignalinos žemėje

Šiųmetį batatų derlių tvarko P. Zubricko anūkė.

Pranas ZUBRICKAS

Per paskutinį dešimtmetį mūsų šalyje vis daugiau atsiranda kultūrų, kurias anksčiau retai kas išdrįsdavo  auginti. Jau nieko nestebina, kad galima atvirame grunte auginti arbūzus, melionus, sojas, avinžirnius, vynmedžius, ožerškius (goji), šilkmedžius, tulpmedžius, net bambukus, kaktusus. Jau atsiranda entuziastų, kurie  bando mūsų klimato sąlygomis „prisijaukinti“ ir saldžiąsias bulves – batatus. Porą metų ir aš bandau jaukinti  šią įdomią, vertingą kultūrą. Jei pirmais metais tik simboliškai pažaidžiau, kad pasižiūrėti, ar iš viso gali batatas mūsų regione augti lauko sąlygomis, tai šiemet rimčiau padirbėjau.

Pradžioje – truputis biologijos. Nors batatą prekybininkai linkę vadinti saldžiosiomis bulvėmis, bet su tikromis bulvėmis jos praktiškai visai negiminingos kultūros. Batatai priklauso vijoklinių šeimai, kuriai artimas giminaitis yra įkyri piktžolė – dirvinis vijoklis. Auginant aiškiai matosi lapų, žiedų panašumas į tą dirvinį vijoklį. Batato giminėje – 50 genčių, 1000 rūšių. Iš plačios giminės žmogaus reikmėms praktiškai kultivuojama tik viena rūšis. 

Batatas kilęs iš P. Amerikos ir dabar paplitęs ten, kur tropinis arba vidutiniškai šiltas klimatas. Daugiausia pasaulyje batatų išaugina kinai – apie 55 milijonus tonų, o bendras pasaulinis derlius – apie 100 mln. tonų. Pirmas europietis, kuris paragavo batatų, buvo K. Kolumbas ir jo bendrakeleiviai. Tai daugiametis vijoklinis augalas, kurio stiebas driekiasi palei žemę iki 1–5 metrų. Auginamas ten, kur bulvėms klimatas yra per šiltas, kur žiemos yra su minusine temperatūra, auginamas kaip vienmetė kultūra. Palankiausia temperatūra – nuo 20 laipsnių, optimaliausia – apie + 25–28. Gumbų derlingumas siekia nuo 7–10 iki 50–60 t/ha. Gumbai sveria nuo 0,2 iki 2 kg. Spalva – nuo geltonos iki tamsiai violetinės, kuo tamsesni gumbai, tuo saldesni. Maistine verte bulves lenkia 1,2–1,5 karto, apie 21 proc. turi angliavandenių, iki 2 proc. baltymų, 0,15 proc. riebalų, gausu vitaminų ir mikroelementų. 

Kaip man sekėsi juos auginti? Pirmais metais eksperimentas nebuvo labai sėkmingas. Vėlai, tik apie balandį, pradėjau daiginti, tad labai ilgai leido daigus. Rudenį gumbai buvo gana smulkūs. Šiemet batato gumbus pradėjau daiginti jau kovo mėnesį ant palangės. Birželio pradžioje pasodinau į atvirą gruntą, nes visa gegužė buvo gana šalta. Nukasiau rugsėjo pabaigoje, iš vieno kelmo išaugo apie 1 kg gumbų, iš kurių pusė buvo, galima sakyti, prekinio dydžio. Didžiausias gumbas svėrė 300 g. Smulkius gumbus sušėriau triušiams. Drįstu teigti, kad ir kitiems naminiams gyvuliams batatai turėtų patikti. Beje, jauni batatų lapai tinka salotoms. 

Norint užsiauginti prekinio dydžio batatų, reikia laikytis sekančių rekomendacijų. Pirmiausia, kuo anksčiau daiginti gumbus. Pasibaigus šalnų periodui, sodinti juos į purią trąšią žemę, saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje, tręšti ir nuolat palaistyti drungnu šiltu vandeniu. Kuo šiltesni orai, tuo geriau auga. Šiemet labai šilti orai buvo birželį ir liepą. Batatams labai tiko, o bulvėms buvo per aukštos temperatūros. Pastebėjau, kad  negalima leisti žemei uždžiūti. Tada, vėl gausiai paliejus, gumbai suskilinėja išilgai, kaip būna ir su bulvėmis. Kenkėjų, ligų praktiškai nepastebėjau, tik prieš rugsėjį lapus pagriaužė, ko gero, šliužai. Batatams užaugti reikia penkių mėnesių. Rašoma, kad mūsų klimatinėje zonoje batatai praktiškai nežydi. Mano plotelyje po gausia lapija teko pastebėti ne vieną gražiai žydintį žiedą. Manau, ne vienas skaitytojas yra susipažinęs su iš batato gaminamais patiekalais. 

Jei mūsų zonos gyventojams svarbią vietą mityboje užima bulvės, tai šiltų, atogrąžų kraštų žmonėms – batatai. Tad tikrai verta išbandyti savo sklype paeksperimentuoti auginti batatą, net ir nemėgstant jo, kaip kulinarinio objekto.

Autoriaus nuotr. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *