Skip to content

Prieš tris dešimtmečius ištartas „taip“ dovanojo laimę

Ignaliniečiai Rimutė ir Donatas Kinduriai šiandien, spalio 26 d., švenčia perlines vestuves. Prieš tris dešimtmečius jie buvo pirmoji pora, kurios santuoka įregistruota naujame Civilinės metrikacijos skyriuje. Toji diena daugeliui žmonių įsiminė dėl skirtingų priežasčių, bet tai tik sustiprina faktą, kad ji – ypatinga. 

Jaunavedžių prisiminimai

Smagiai sutapo, kad pirmoji ano meto jaunavedžių pora dar ir šiandien laimingai gyvena drauge ir neišmainė Ignalinos į tolimus kraštus. Prieš tris dešimtmečius jaunuoliai Rima ir Donatas gyveno Linkmenų krašte. Donatas dirbo Linkmenų „Vilties“ kolūkyje, o jo išrinktoji, gimusi ir augusi Šiliniškės kaime, bet mokiusis Kirdeikiuose ir Utenoje, atėjo dirbi mokytoja į Linkmenų mokyklą. Pateikę prašymus santuokos registracijai, netrukus sulaukė netikėto pasiūlymo. „Įsivaizduokite, mes juk buvome visai jauni, be jokios patirties, o staiga sulaukiu tuometinio Švietimo skyriaus vedėjo Alekso Giržado skambučio su pasiūlymu tapti pirmąją pora, registruojančia santuoką naujuose Civilinės metrikacijos rūmuose. Ilgai vyko detalių ir laiko derinimas. O juk terūpėjo svarbiausias mano pačios gyvenimo įvykis, o ne atidarymas. Nelabai ką teprisimenu, bet tiek daug valdžios atstovų buvo, visi ilgiausiai sakė kalbas, o jau kaip sušalome visi… Tą dieną, po gražios saulėtos savaitės, pašalo, pasnigo, o mes visą tą laiką su plonomis suknutėmis ir bateliais stovėjome lauke priešais pastatą. Meluočiau, jei sakyčiau, kad tos iškilmės man paliko įspūdingų prisiminimų “, – šypsodamasi pasakoja Rimutė, šiandien dirbanti Ignalinos viešosios bibliotekos Inovacijų diegimo ir ūkio skyriuje vyriausiąja bibliotekininke. 

Jaunesni žmonės vargu ar žino, kad anuomet šia sale naudojosi ir Ignalinos, ir Visagino miestų gyventojai. O tą dieną, kaip sykis, buvo užsirašę santuokai labai daug porų. Sakoma, kad ano meto vadovybė – Vykdomojo komiteto pirmininkas Gotfridas Ektis ir rajono valdytojas Pranas Strazdas pasirūpino, kad kruopščiai būtų atrinka pirmoji pora. Visą šventinį renginį tada įamžino TV laida PANOARMA ir šviesios atminties žurnalistas Mamertas Krapauskas. 

Apie šio įvykio svarbą Ignalinos TV dar 2015-02-01 reportaže apie mūsų krašto vestuvių papročius pasakojo Danutė Jatulienė. Ji prisiminė, kad tą dieną atvyko visa rajono valdžia, buvo kerpama simbolinė juosta, grojo gyva muzika, buvo sukurtas meninis vaikų montažas ir įteikta ypatinga, deficitinė dovana – indų komplektas. 

Reportaže žurnalistė Jurgita Trapikienė priminė, jog iki 1975 m. Civilinės metrikacijos skyrius buvo dabartinės Ignalinos rajono savivaldybės patalpose, o 1976 m. perkeltas į Kultūros centro patalpas. Ten, kur dabar įsikūrusi Ignalinos televizija, 15 metų veikė Civilinės metrikacijos skyrius, o dabartinėje šokių repeticijų salėje buvo registruojamos iškilmingos santuokos. 

1991 m. spalio 26 d. pastačius priestatą, atidaryta nauja iškilmingų santuokų salė. Ją puošęs meilę simbolizuojantis vitražas tebėra ir dabar, nors salė jau priklauso Ignalinos krašto muziejui ir joje registruojamos tik iškilmingos santuokos. Taip tarsi atnaujinama sena tradicija. Sunku būtų ir suskaičiuoti, kiek jaunųjų ištarė „taip“ vestuvininkus menančio ir meilę simbolizuojančio vitražo fone. Dabar čia įrengta ekspozicija pasakoja apie vestuves Ignalinos krašte XX a. pradžioje ir šiais laikais. 

Šiandien jaunavedžiai turi dar daugiau galimybių renkantis santuokos registracijos vietą. Tai gali būti ir ant Ladakalnio ar bet kokioje kitoje pasirinktoje vietoje. Dar pavasarį Ignalinos mero pavaduotojas Juozas Rokas, pasiūlius Ignalinoje, Turistų gatvėje, „atrastą“ seniausią miesto ąžuolą įtraukti į lankytinų vietų sąrašą, pasvajojo, kad būtų labai simboliška ir gražu būtent po šiuo ąžuolu sudaryti galimybę norintiems registruoti santuokas. 

***

Ignalinos savivaldybės specialistė Lina Kovalevskienė sumanė detaliai užfiksuoti vitražo ir paties skyriaus „kūrimo“ faktus. Į šią „akciją“ įsijungė ir daugiau ignaliniečių, bet kol kas šioje dėlionėje dar trūksta detalių. Tarkim, kas yra vitražo autorius? Kodėl būtent toks vitražas pasirinktas ir kas jį užsakė? Šiuo klausimu pažadėjo pagelbėti kraštietis, vitražų meistras Vaižgantas Černiauskas. Tačiau mes tikimės ir pačių ignaliniečių aktyvumo, bandant surinkti kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją. 30 metų lyg ir mažai, bet kartu ir labai daug. Siekiant išsaugoti krašto ir miesto istoriją, kiekvienas prisiminimas yra labai svarbus. Iš anksto dėkojame.  

Kindurių šeimos, MI archyvo nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje