Skip to content

Vėlinių išvakarėse sutvarkyta partizanų žuvimo vieta

Artėjant Vėlinėms, grupė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Ignalinos skyriaus narių (Laimutis Ragaišis, Ona ir Vytautas Zaleckai, Jonas Baltakis, Natalija Truchina, Nijolė Trinkūnienė, Vidas Kreivėnas, Valentinas Petkūnas) aplankė nuošalią partizanų žūties vietą Želmeniškės (Prūsijos) k., Kazitiškio sen., kurioje pastatyti atminimo ženklai su žuvusiųjų pavardėmis. Kaip sakė partijos skyriaus pirmininkas L. Ragaišis, mintis šiai akcijai atlikti atėjo Valentinui. Sutvarkyta vieta (ji tvarkoma ir Kazitiškio seniūnijos), paminklai apjuosti trispalvėmis juostelėmis, padėta gėlių, uždegtos žvakutės. Šioje vietoje žuvo 22 daugėliškėnų „skrajojančio būrio“ vyrai. Apie tai kas ir kokiomis aplinkybėmis čia įvyko, papasakojo J. Baltakis.

1944 m. rudenį Daugėliškio apylinkėse susikūrė garsusis Tigro rinktinės „skrajojantis būrys“, kuriam vadovavo taujūniškis Jonas Kamarauskas-Karijotas, drąsus, bet ir gana žiaurus vadas. Vienu metu būryje buvo daugiau nei 130 kovotojų, jie buvo suskirstyti į keturias kuopas.

1945 m. gegužę Mikalavo miške partizanai kuopos vadu išrinko Mamertą Laurinėną-Mingailą. Jo būryje kovojo ir brolis Jeronimas, gavęs Brutenio slapyvardę. „Skrajojančio būrio“ bijojo ne tik stribai, bet kartais ir MGB kariuomenė vengdavo su juo stoti į atvirą mūšį. Todėl būrio vadai buvo perdėm drąsūs, kartais neįvertindavo priešo galimybių. Tokia laikysena lėmė būriui tragišką lemtį. 1946 m. sausio 15 d. Ažvinčių girios pakraštyje, Želmeniškės (Prūsijos) kaime, kuriame apsistojo, būrį apsupo didelės Salako stribų ir kariuomenės pajėgos. 

Apie tai, kad ateina kariuomenė, vadui Mingailai buvo pranešta. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad rusus lengvai ištaškys, kaip jau buvo ne kartą, ir pranešimą ignoravo. Salako stribai ir kariuomenė turėjo visiškai apsupti Želmeniškę, tačiau salakiniai dėl kažkokių priežasčių pavėlavo ir kaimas buvo apsuptas tik iš vienos pusės, nuo Ažvinčių girios. Prasidėjus susišaudymui, „skrajojančio būrio“ vyrai, nepažįstantys vietovės (Želmeniškė buvo ne Tigro rinktinės teritorija, priklausė Lokio rinktinei), ėmė trauktis girios pusėn, o ten laukė kariuomenės žiedas su kulkosvaidžiais. Dvylika partizanų krito iš karto, dar 8–10 paimti gyvi, tačiau čia pat suklupdyti ir sušaudyti. Tai buvo emgebistų kerštas už tai, kad dar prieš puolimą buvo nušautas rusų karininkas, pasiųstas į kaimą kaip parlamentaras derybų su partizanais (turbūt raginti, kad šie pasiduotų?). Partizanai buvo apsistoję keturiose kaimo trobose. K. Šimkūno sodyboje buvo Lokio rinktinės erškėtėnų būrys su vadu Kazimieru Kaladinsku-Erškėčiu (beje, šis kaimas – vado gimtinė). Tad jo būrys sėkmingai pasitraukė kita kryptimi, kurią turėjo uždengti Salako stribai, bet pavėlavo ir neuždengė (už tai jie savo valdžios buvo nubausti).

Mūšyje žuvo 22 partizanai, dar keli buvo paimti gyvi. Vadas Mingaila buvo sužeistas, bet broliui Jeronimui pavyko jį išvežti iš mūšio. Mingaila gydėsi prie Dysnos upės, Janavo kaime, Kazio Juršio kluone. Vasario 5 d., dalyvaujant Švenčionių apskrities MGB vyr. įgaliotiniui Skotnikovui, Mingaila buvo suimtas. Jį išdavė artimas giminaitis, svainis. Vadas pasidavė be pasipriešinimo, nenusišovė (kaip tai reikalavo partizanų kodeksas), tai buvo didžiausia jo gyvenimo klaida. Tardomas išdavė ir visus kovos draugus, ir kelias dešimtis ryšininkų bei rėmėjų. Ir vis vien buvo sušaudytas. Mingailą teisė Ignalinoje 1946 m. rugsėjo 16 d. Vis dėlto, teisme jis atsitiesė ir pareiškė, kad „mano būrys kovojo prieš sovietų valdžią ir mūsų tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos atstatymas“. Paskutinio žodžio atsisakė, pasigailėjimo neprašė.

Dabar Želmeniškė – bebaigiąs išnykti kaimas, gyventojų nėra, kelios sodybos supuvę, griūnančios ar jau sugriuvę, kelias į kaimą vietomis beveik nepravažiuojamas (ypač, kai šlapia), todėl ir mums, palikus automobilius, teko pėsčiomis eiti daugiau nei kilometrą. Tik vieną sodybą kažkas su žeme yra nusipirkęs ir vasarą, matyt, ūkininkauja.

Istorinė dalis parengta pagal Laimono Abariaus surinktą archyvinę medžiagą. 

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje