Skip to content

Visoms ryčiausio šalies krašto utėlėms – NE! Dūkšto pirties likimas – rajono tarybos rankose

1951–1962 m. leistame organe „Kelias į komunizmą“ dūkštiečiai ir ignaliniečiai rasdavo visas to meto aktualijas, pamokymus, naujienas. Tame pačiame organe, straipsnyje „28 metai be Lenino, vadovaujant Stalinui – Lenino keliu“ („Kelias į komunizmą“, 1951 m. sausio 21 d Nr. 4 (35)) aptariami ir pasiekimai, nuopelnai. Ne mūsų tikslas analizuoti, kaip ten buvo, bet socializmo puoselėtojai anuomet labai rūpinosi kolūkiečiais, tad be 20 naujų kultūros namų rajone, buvo pastatyta ir pirtis Dūkšte. Tiesa, Lenino nebėra, Stalino – taip pat, o šiomis dienomis pakibo ir Dūkšto pirties ateities klausimas, tad… dalinsimės tik utėles. 

Klausimo esmė

Dar praėjusią savaitę pagalbos į žurnalistus dėl situacijos išaiškinimo kreipėsi Zarasų krašto žmonės. Nuostabą sukėlė tai, kad ne vietos gyventojai susirūpino galimais pokyčiais Dūkšto mieste, o kaimyninio rajono žmonės. Komiška, bet vėliau paaiškėjo, kad vietos gyventojai net ir negalėjo sunerimti, nes nežinojo apie planuojamus „ėjimus“. O žinia nuskambėjo maždaug taip: „Gal galite padėti išsiaiškinti ir sukontaktuoti su jūsų valdžia. Nuo vaikystės važinėjome su šeima, paskui su draugais į Dūkšto pirtį. Tai tapo ir gražia bendravimo tradicija, ir sveikatos puoselėjimo ritualu. O štai dabar ji uždaroma. Nuo lapkričio nebeveiks. Gal galima atšaukti sprendimą? Mokėjome maždaug po 5 Eur, galime mokėti ir po 10 Eur, kad tik veiktų pirtis. Tokią garinę, kaip šioje pirtyje, vargu ar kur berasi. Pirtis nuostabi, kūrenama tikromis malkomis, o ne elektra ir tas jos unikalumas yra neįkainojamas. Pusdienį praleidęs pirtyje – užgimsti nauju žmogumi. Atleiskite, bet jūsų siūlomi SPA centrai – tuščia vieta ir pirtimis jų teikiamų paslaugų net negalima vadinti. Tai skirtingi dalykai“, – aiškino skambinęs Petras.

Dūkštiečių mintys

Kadangi už lango šoko savaitgalis, tai valdininkų trukdyti lyg ir nedera, mat, gali būti palydėtas toli ir ilgam už jų ramybės sudrumstimą. O štai paprastus žmones gali kalbinti bet kada. 

Nustebo žinią išgirdęs ir Povilas Sinkevičius, buvęs felčeris: „Pasakėte naujieną, nieko nežinojau apie pirties uždarymą. Kažkiek gaila. Gilias tradicijas turintis pastatas, o kiek istorijų saugo šio seno pastato sienos! Čia atvažiavau dirbti 1967 m. Pirtis buvo kone susibūrimo centru. Koncertų žmonės taip nelankė, kaip pirtį. Tiesa, jos aukso amžius buvo vėliau, kai buvo statoma Ignalinos atominė elektrinė ir aplink buvo įkurtos kareivinės. Vienintelė vieta praustis – pirtis. Tačiau mūsų kartos vietiniai žmonės visą laiką pirtį išnaudodavo ir bendravimui. Mes iš anksto sutardavome laiką ir stengdavomės eiti ta pačia kompanija“

Taigi, Dūkšto pirtyje buvo gvildenamos rajono naujienos, aptariami politiniai vėjai, kuriama ateitis ir įvertinami vyrų žygdarbiai. Kas norėjo būti rajono įvykių centre – eidavo į pirtį.

Buvusi seniūnė Valė Šukelienė dalykiškai pažiūrėjo į šią naujieną: „Atėjau dirbti agronome 1968 m. Pirtis veikė ir buvo savotišku traukos objektu, ne tik vieta švarai palaikyti. Šios pirties išskirtinumas – puiki garinė, todėl apie šią pirtį žinia pasklidusi labai plačiai. Suvažiuodavo į ją ignaliniečiai, visaginiečiai ir, žinoma, eidavo patys dūkštiečiai. Keičiantis  laikams, kai jau tapau seniūne, šios pirties eksploatacija rūpinosi seniūnija. Buvo sunkių ir labai sunkių etapų, bet mes išsaugojome pirtį. Ir ne tik ją. Išsaugota buvo ir Kultūros centrai su kolektyvais, koncertuota įvairiose šalyse ir viskas seniūnijos darbuotojų  ir rajonų vadovų pastangomis. Šiandien visi problemas sprendžia bėgdami nuo jų. Įdomu, kaip toli ir kieno sąskaita nubėgs? 

Ši pirtis kartą ir degė. Bet mes patys, seniūnijos pastangomis, suremontavome ir išorę, ir vidų, o jau seniūnijai vadovaujant Vytautui Kazėnui, buvo remontuojami katilai. Seniūnija nuolat parūpindavo ir medienos. Dabar, matyt, viskas apsivertė. Labai gaila, jei nebeliks ir pirties.“ 

Jūratė Rudokienė, Dūkšto krašto bendruomenės pirmininkė, paaiškino: „Su mumis niekas nekalbėjo ir net neinformavo apie pirties uždarymą. Mes iš tikrųjų nieko nežinome, tik spėjame, kad pirties veikla nuostolinga, todėl ji uždaroma. Kita vertus, neaišku, kodėl nuo pačių dūkštiečių slepiama tokia informacija. O kodėl nepasiūlyta Dūkšto bendruomenėms (turime juk dabar net dvi) ar privatiems asmenims svarstyti galimybę tęsti šešias dešimtis metų turinčios pirties tradicijas, išlaikant praeitį menantį stilių su kokiomis nors originaliomis ekspozicijomis ir įpučiant naujų vėjų bei šiek tiek praplečiant veiklą? Manau, būtų teisinga kalbėtis su vietos žmonėmis, o ne susirinkus jų idėjas „pardavinėti“ jas kitiems.“

Seniūno pozicija

Pirmadienio rytą aplankytas Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys patikino, kad Dūkšto pirties uždarymo klausimas jam pačiam buvo šiokia tokia naujiena. „Apie Dūkšto pirties uždarymą buvau informuotas raštu maždaug prieš savaitę. Kadangi pirtis jau beveik dvejus metus yra „valdoma“ SĮ „Kompata“, suprantama, jie gali viską paaiškinti. Mes, kaip seniūnija, su pirtimi neturime jokių sąsajų, išskyrus tai, kad parūpiname medienos kūrenimui. Ne paslaptis, kad pirties veikla buvo nuostolinga. Tiksliai nepasakysiu, bet per metus apie 18 tūkst. eurų nuostolio (per mėnesį – apie 1500 Eur nuostolio)“, – pasakojo A. Šakalys, palydėjęs iki Dūkšto pirties. 

Pirtis dar „gyvuos“? 

Galutinius taškus šiame pasakojime sudėliojo SĮ „Kompata“ vadovas Vytautas Potapovas, įmonei vadovaujantis pustrečių metų. „Maždaug prieš dvejus metus mūsų įmonei buvo paaiškinta, kad reikia perimti Dūkšto pirtį. Mes ne UABas, kuris akcininkų sutarimu priima sprendimus, mes – savivaldybės įmonė, kuri vadovaujasi Ignalinos rajono tarybos sprendimais. Būtent Tarybos sprendimu ir buvo pirtis perduota mums, kartu su trim dirbančiaisiais, kurių bendras darbo krūvis sudarė 2 visus etatus. Faktas, kad tik dėl perdavimo pirtis nepradėjo veikti pelningai. Nesutiko Taryba ir padidinti mokesčio už pirties paslaugas, kuris šiuo metu nesiekia net 5 Eur. Maždaug prieš metus, ieškodami galimų pirties gelbėjimo variantų, siūlėme visaginiečiams tapti šios pirties nuomininkais. Kodėl visaginiečiams? Pagrindinis pirties lankytojų srautas – Visagino ir Zarasų r. gyventojai. Jų apsilanko kažkur apie 50–60, kai dūkštiečių ateina 5–6 ir dar keletas ignaliniečių. Vadinamieji pirtininkų kolektyvai nori, kad pirtis būtų išlaikyta, bet patys nieko daryti nenori. Gaunasi, kad mes savo sąskaita turime padengti visaginiečių pramogas. 

Situacija tokia. Taip, šiandien oficialiai Dūkšto pirties veikla yra sustabdyta, bet mes suradome potencialų nuomininką iš kaimyninio Zarasų rajono, kuris susidomėjo šiuo objektu. Dabar viskas priklausys nuo rajono tarybos sprendimo. Jei jie patvirtins siūlymą išnuomoti pirtį, pirties paslaugos bus atnaujintos“, – paaiškino V. Potapovas.

Žvilgsnis

Skamba viltingai. Nors utėlėms – ramybės metas, verslininkai ar bendruomenė galėtų suklusti. Jei Taryba priima sprendimą pirtį išnuomoti, matyt, rajono gyventojais besirūpinančiai rajono savivaldybei ir jos įmonėms būtų kur kas smagiau Dūkšto pirtį palikti šio krašto žmonių rankose. Sumanus ir išradingas savininkas ras būdų ją padaryti patraukliu ir naudingu kraštui objektu. Tarkim, kituose miestuose vakarinis pirties ritualas 6 asmenims kainuoja „tik“ 280 Eur. Žinoma, tam reikia pasiruošti ir tikrai realu turėti pelningai veikiančią pirtį. Kita vertus, jei viską vertinsime tik pinigais bei apsimokėjimo ar neapsimokėjimo svertais, tai pradėkime nuo to, kad kiekvienas, tik gimęs, tampame našta ir labiausiai neapsimokame mus išlaikančiai planetai. 

Autorės nuotr.

2 komantarai (-ų)

  1. Raginytės žiniai. Organo „Kelias į komunizmą” vėliau pavadinto „Nauja vaga”, pirmasis numeris buvo išspausdintas 1951 m. gegužės 7 dieną. Tai kaip tų pačių metų sausio 21 d., kaip rašo autorė, išėjo jau 4(35) numeris? Abra kadabra. Studijavusieji žurnalistiką žino, jog rašant straipsnį visus faktus ir teiginius reikia kruopščiai patikrinti ir tik tada pateikti skaitytojams. Beje, o iš kurio numerio (ar laikraščio) toks pavadinimas apie Leniną ir Staliną?

  2. Atstok nuo Raginytės, Šakaly


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje