Skip to content

Dešimtmečiai, nesunaikinę ištikimybės savo kraštui ir savo širdžiai

Surma – maža salelė girių apsuptyje – sako bibliotekininkė Vanda Laurinavičienė, prisimindama gimtąjį kaimą, kuriame prabėgo pačios gražiausios vaikystės dienos. Namai su dideliu sodu, bitynas, žaluma ir ramybė liko tolimoje praeityje.

„Tėvai buvo tokie geraširdžiai, labai vaišingi. Gal todėl ir sekėsi su bitėmis, nes kiekvienas svečias, kiekvienas prie šulinio atsigerti užsukęs uogautojas ragavo medaus, dėkojo bitelėms už triūsą. Tėvai visada mokė mus už padarytą kažkieno blogį atsidėkoti gerumu, kantrybe. Jau palikę tėvų namus, tokios išminties vedini su broliu kūrėme savo gyvenimus.

Niekada neviliojo miesto triukšmas. Visada traukė savo kraštas, žmonės, gimtinės artuma. Kai pažįstami pasiūlė bibliotekininkės darbą, nerimavau ar sugebėsiu, nes tiek ataskaitų pildymo, tiek nežinomybės toje srityje. Buvo didelė baimė. 1974 m. lapkričio 2 d. įžengiau į biblioteką ir likau visam gyvenimui. Žiniomis stipriai papildė bibliotekininkystės studijos Vilniaus kultūros mokykloje, kurią baigusi, pasijutau daug tvirčiau. 

Ilgai save vadinau varle keliauninke, nes biblioteka vis keldavosi iš vienos trobos į kitą, kol pateko į dabartinį pastatą, tokį mielą mano širdžiai. Čia – mano aštuonmetė mokykla, čia veikė vaikų darželis, kurį lankė mano vaikai – sienos sugėrusios tiek jaunatviško džiaugsmo ir klegesio, tiek prisiminimų apie buvusius mokytojus ir bendraklasius“, – vesdama senais koridoriais, jausmingai pasakojo bibliotekininkė.

Per tiek metų pašnekovė nepakeitė darbo vietos, nesvajojo laimės ieškoti svetur.

„Kiekviena diena bibliotekoje – susitikimas su lankytojais, skaitytojais, dažnai iš miestų atvykstančiais kraštiečiais. Laikas užpildytas įvairiu ir prasmingu bendravimu. Tokiame darbe tenka būti geru psichologu, klausytoju, patarėju, guodėju, pagalbininku. Kokios pagalbos žmonės prašo, į tokią atsiliepi. Nėra blogų žmonių, o būna tik nesusikalbėjimai arba laiko stygius suprasti artimą bei pažįstamą. Čia gyvena labai geri žmonės“ – tvirtino Vanda.

Iš tėvų namų atsinešusi gerumo ir kantrybės užtaisą, bibliotekininkė jau kiek dešimtmečių gerumą ir išmintį dalina visam Rytų Lietuvos kraštui. Senuose ir naujuose albumuose sudėliotos, nesuskaičiuojamų renginių nuotraukos byloja apie nesustabdomus laiko verpetus, kuriuose keičiasi kartos, santvarkos, o bibliotekai vadovauja ir bendruomenę buria vis ta pati ir jaunatviška V. Laurinavičienė. Aplinkiniai sako, jos darbštumas ir gebėjimas atleisti – raktas į tą amžiną jaunystę.  

Jauki ir sava Dysnos biblioteka, net be ilgo oficialaus pavadinimo. Sienas puošia ir gražią bendrystę mena kraštietės tautodailininkės Onos Pivoriūnienės paveikslai ir Mamerto Papšio nutapyta dovana. Žingeidaus lankytojo akį traukia stendai, skirti žymiam kraštiečiui Augustinui Voldemarui atminti ir knygos krašto istorijos pažinimui, skirtukų paroda – prieš kelias dienas padaryta jauniausių bibliotekos lankytojų, vadovaujant kantriajai bibliotekininkei Vandai. 

Dysnos bibliotekai knygas dovanojo kun. Steponas Tunaitis, žinomas politikas Česlovas Juršėnas, Augustino Voldemaro giminaitis, bendravardis Augustinas Voldemaras, kraštietės Banga ir Milda Laurutėnaitės ir daugelis kitų, palaikančių kultūros, švietimo ir tolerancijos dvasią, gaubiančią visą V. Laurinavičienės veiklą. 

Bibliotekininkė aktyviai viešina visą kraštiečių kūrybą, skatina puoselėti kūrybinę dvasią gabų jaunimą, pastebi ir kiek gali remia kūrėjus savo aplinkoje. Per tuos darbo metus organizuota dešimtys, o gal šimtai įvairiausių parodų, pristatymų, popiečių, susitikimų, padėkos renginių, sudaryti bibliotekos metraščiai. Įsimintina ir svari Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos 100-mečiui skirta paroda, su jautriausiais prisiminimais pasakojimuose grįžta organizuota Vosiūnų kaimo šventė, kurioje susitiko kraštiečiai, artimi, bet likimų išbarstyti toli nuo gimtinės. Argi įmanoma surašyti į vieną straipsnį visus per šitiek metų nuveiktus gerus bibliotekininkės Vandos darbus, kuri kažkada paskatino dar dvejojantį kunigą S. Tunaitį įrengti tame pačiame pastate koplyčią – kiek aplinkinių noriai prisidėjo šioje intencijoje – visi nešė iš namų, ką tik galėjo, kad būtų netoliese įkurta Viešpaties garbinimo vieta. „Per pirmas šv. Mišias žmonės netilpo koplyčioje, būrelis stovėjo koridoriuje“, – prisimena pašnekovė.

O paklausta apie Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos įsteigtos nominacijos „Ad astra“ laureatės apdovanojimą 2019 m., bibliotekininkė V. Laurinavičienė teigia, kad įvertinimą gavo ne ji asmeniškai, o jo nusipelnė visi šio krašto žmonės – skaitytojai, lankytojai, bibliotekų veiklos organizatoriai ir puoselėtojai. Apdovanojimas skirtas visam šiam Rytų Lietuvos kampeliui, kuriame prabėgo visas aktyviausias gyvenimo laikas.

Peržvelgdama dešimtmečių triūsą, Dysnos bibliotekininkė Vanda dėkoja Aukščiausiam už sutiktus gerus žmones – su visais nesipyko, sutarė. Pačius šilčiausius žodžius skiria visam Ignalinos viešosios bibliotekos kolektyvui, direktorei Loretai Aleknienei, nes tik stiprių ir dvasingų žmonių apsuptyje įveikiami visi gyvenimo sunkumai, sprendžiamos problemos, laiku gaunamas palaikymas. Gražus ir supratingas bendravimas siejęs su visais buvusiais seniūnais, tęsiamas ir dabartyje. Džiugina šilti susitikimai su visais kraštiečiais, iš kurių ypač nori paminėti Irmantą Mikulėną, nepakeičiamą žmogų įvairiuose renginiuose. 

„Daryk žmogui gerą ir gėris tau būtinai sugrįš“, – kartoja bibliotekininkė iš tėvų namų išsineštą tiesą. Taip, eidama su gerumu širdyje, mano pašnekovė dalinasi juo su ketvertu savo atžalų, jau suaugusių ir savarankiškų, teikiančių daug džiugesio ir vilties mamai. Gerumą dalina visiems bibliotekos lankytojams, svečiams, visam Rytų Lietuvos kraštui.

Bibliotekininkė Vanda juokauja, kad net neįsivaizduoja, jog gali būti darbas, kuriame nereikėtų pačiai kūrenti pečių. Tikra romantika jos būtyje alsuoja snieguoti žiemos vakarai už langų, kai laisvą akimirką prisėda prie traškančios ugnies, paima knygą į rankas ir iškeliauja…

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje