Skip to content

Ignalinos gyventojai neskuba jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos

MI informacija

Miesto nuotekų valymo direktyva įpareigoja Europos Sąjungos nares tankiai apgyvendintose teritorijose (aglomeracijose) visas susidariusias nuotekas tvarkyti centralizuotai. Tačiau kol kas prie nuotekų tvarkymo ir vandentiekio prisijungė nepakankamai gyventojų, ir į vandens telkinius bei dirvožemį vis dar išleidžiamos ypač taršios cheminės medžiagos.

Dar reikia pasistengti

„Šiandien Ignalinos aglomeracijoje prie nuotekų tinklų yra prisijungę 95 proc. namų ūkių. Neprisijungę 185 individualūs namai, kuriems centralizuotai tiekiamas vanduo, iš jų 63 namams nuotekų tinklai yra privesti iki sklypo ribos. Jiems prisijungti – lengviausia. Vien šių namų prisijungimo beveik pakaktų, kad būtų pasiekti reikiami 98 proc., – tvirtina UAB „Ignalinos vanduo“ direktorius Rimantas Adomėnas. – Šiemet buvo prijungta 16 namų. Manau, kad iki 2023 metų įgyvendinsime iškeltus reikalavimus.“ 

Šiuo metu bendrovė yra baigusi ES finansuojamus projektus, kol kas naujiems abonentams prijungti lėšų nėra skirta. Pašnekovas tvirtina, kad bendrovė buvo pasiryžusi dalyvauti projekte, kurį laimėjus būtų buvęs finansuojamas tinklų tiesimas per nuosavus sklypus, bet iš atliktos apklausos paaiškėjo, kad iš 76 būstų savininkų tik 8 gyventojai sutinka, kad tinklai būtų nutiesti. Bendrovės direktorius paaiškina, kad likusieji arba tiesiog nenori jungtis, arba stokoja lėšų net sanitarinio mazgo įsirengimui. Taip pat yra tuščių namų, kurių gyventojai yra išvykę. 

Paskatintų griežta kontrolė ir baudos

„Prie nuotekų tinklų prisijungti gali ir tie, iki kurių sklypo ribos yra nuvesti tinklai, ir tie, kurių sklypas yra toliau nuo tinklų. Jei darbus atliekame mes, vieno metro tinklų per gyventojo sklypą nutiesimas, įskaitant medžiagas, kainuoja 24 eurus 20 centų. Taip pat gyventojai, jei geba, tinklus gali nusitiesti patys ar samdytis rangovą. Atsiranda ir susidomėjusių, kurie sutinka patys mokėti už tinklų nutiesimą per valstybinę žemę nuo artimiausių tinklų iki jų sklypo. Padedame jiems tai padaryti. Stokojantys lėšų dėl kompensacijos gali kreiptis į savivaldybę.“

Paklaustas, kas gyventojus labiausiai skatina jungtis prie tinklų, pašnekovas atsako: „Atvirai pasakius, tiems, kurie nori tvarkytis centralizuotai, paskatinimo nereikia. Jie jungiasi vos atsiranda galimybė. Gyventojai, nenorintys mokėti pinigų už nuotekų išvežimą, naudojasi senomis nuotekų išsiurbimo duobėmis. Kadangi Ignalinos miestas – smėlinga vietovė, didelis nuotekų kiekis įsigeria į gruntą.“

Bendrovės direktorius pasakoja, kad kartu su aplinkosaugininkais 3–4 kartus per metus organizuoja reidus, kurių metu važinėja po Ignaliną ir aplinkines gyvenvietes ir tuos, kurie turi galimybę jungtis, bet nesijungia, įspėja, kad jie turintys tvarkyti nuotekas centralizuotai ir prašo pateikti įrodymus, kur padeda visas savo nuotekas. 

„Tarkime, jeigu gyventojas per mėnesį sunaudoja 5 kubinius metrus vandens, maždaug tiek pat nuotekų turėtų atsidurti ir centralizuotoje nuotekų stotyje. Bet jeigu gyventojas vandens sunaudoja 10 kartų daugiau nei išveža nuotekų,  aišku, kad jis nuotekas išleidžia kur nors, kur jos infiltruojasi į gruntą, ir taip teršiama aplinka“, – mintimis dalijasi R. Adomėnas.

Dažnai gyventojai teisinasi, kad nuotekų esą išleidžia mažiau, nei jiems yra tiekiama vandens, nes panaudoja jį daržų laistymui. Kol kas aplinkosaugininkai gyventojams tik įteikinėjo įspėjimus. Pašnekovas sako, kad po kiekvieno tokio reido žymiai padaugėja užsakymų išvežti nuotekas asenizacinėmis mašinomis, o dalis gyventojų netgi prašo prisijungti prie centralizuotų tinklų. 

Tvarkyti gali dviem būdais

Neturintys galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų nuotekas tvarkyti gali dviem būdais – pasistatyti savo valymo įrenginius arba įsirengti sandarų nuotekų surinkimo rezervuarą ir atiduoti jas tvarkyti centralizuotai. Tik, perspėja R. Adomėnas, išvežimo paslauga gyventojams atsieina brangiau nei kas mėnesį susimokėti už centralizuotą nuotekų tvarkymą.

Siekdama atkreipti dėmesį į nuotekų tvarkymą, Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Šios akcijos tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas (Ignalinoje pristatytas rugsėjį), kurio metu specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė guli purvo vonioje ir  geria švarų vandenį iš greta pastatytos kolonėlės. Daugiau informacijos apie kampaniją galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Shutterstock nuotr. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *