Lietuvos partizano Juozo Jakavonio-Tigro mirties proga (negi be progos apie lietuvius pasakosi) LRT.lt radijas šiek tiek pašnekėjo apie jį. Tikėjausi, kad per iki žinių likusį laiką išgirsiu kokią nors partizanų dainą – vėlgi proga yra. Bet ne, nutautinimo politiką (apie tai jau tiek prirašyta, kad kartotis nebesinori) varantis radijas, žinoma, užgrojo anglišką mėšlą.

Bet tiek to. Už lietuvių pinigus išlaikomas radijas turi teisę garsinti anglišką kultūrą. Dabar, kai mirė paskutinis Varėnos krašto partizanas, apie partizanų kovą kalbėti nebereikės. Ir kam gali rūpėti, sakysim, eitynės nuo kokios nors partizanų mūšio vietos iki rajono NKVD būstinės, kur baigėsi ne vieno partizano gyvenimo kelias? Tik jau ne „nacionaliniam“ radijui. Tiesą sakant, tokios eitynės nė nerengiamos.

Norėjau šį kartą vien apie aplinkosaugą parašyti, bet, matote, kaip išėjo. Tiek to. Ar žinote, kad praėjusią savaitę Klaipėdoje nuvirtęs medis sutriuškino keturis automobilius? Mat mes gamtą saugome. O ar žinote, kad valdininkai toje Klaipėdoje viską darė pagal įstatymus? Mat dabar įsigaliojo tokia tvarka, kad kai nusprendžiama kur nors nukirsti medį, toks sprendimas savivaldybės tinklapyje turi būti viešinamas 20 darbo dienų.

Jeigu kuris nors gyventojas paprieštarauja kirtimui, reikia atlikti želdynų būklės ekspertizę. Bet net jeigu prieštaravimų nėra, valdininkai prieš kirsdami tą medį turi dar palaukti 10 darbo dienų. Kodėl? Taip numato Želdynų įstatymas. Taigi nuo sprendimo kirsti iki kirtimo turi praeiti beveik pusantro mėnesio. O jeigu per tą laiką pūstelės stipresnis vėjelis ir nuvers tą saugomą medį kam nors ant galvos – ko čia pergyventi, užteks tų galvų. Gamtą reikia saugoti, o ne žmogų. Žmogus, žinia, ne gamta. Jis tą gamtą tik teršti sugeba. Bent taip jau mano įstatymų kūrėjai.

Bet tai ne vienintelis toks įdomus apstatymas. Atrodo, gamtos „gynėjai“ pasieks, kad Lietuvoje bus uždrausta auginti žvėrelius kailiams. Mat, tai nežmoniška, žvėrelius skersti, ir gamtą jie teršia. Tegul žmonės sintetinius kailinius nešioja.

Kad natūrali oda suyra per 50 metų, o dirbtinė – tik per tūkstančius metų, tai gamtos mylėtojų nejaudina. Jie užsiėmę kova su polietileniniais maišeliais. Ir čia aš su jais sutinku: silkė, suvyniota į „Pravdą“, buvo daug skanesnė. Tik to ar panašaus laikraščio leidimu reikės pasirūpinti. O sintetiniai kailiniai ar natūralūs – žinoma, sintetiniai, Lietuvoje nereikia žvėrelių skersti, tegul juos kur nors Rusijoje ar Kinijoje augina, tie tai visą pasaulio rinką aprūpins, užtat mūsų rankos bus švarios.

Kompensacijoms žvėrelių augintojams mažiausiai 250 milijonų reikės? Nieko, mes turtingi, sumokėsim. Visi mes, ne vien „mylėtojai“, tie geri iš svetimos kišenės semti. 

Paskui, žiūrėk, naminių gyvulių eilė ateis. Jeigu negalima auginti kailiams, tai kodėl galima mėsai? Irgi žiauru, ir naminiai gyvuliai gamtą teršia, o jeigu koks miestietis sodybą kaime nusiperka – žinote, kaip jam smirdi?

O kodėl gyvūnų globėjai prieš košerinį skerdimą nepaprotestuoja? Jeigu įprastai skerdžiami gyvuliai prieš tai yra apsvaiginami, tai košerinio skerdimo metu gyvūnui (paukščiui) turi būti perpjauta gerklė, kad nutekėtų kraujas. Skerdiena su krauju tikinčiam judėjui – ne „košerinė“. Na, gamtos mylėtojai, protestuosite? Ne? Bijote, kad jus antisemitizmu apkaltins?

O kaip jums patinka artėjantis taršos mokestis? Turi seną mašinikę – mokėk, nesvarbu, kiek tu terši, tai yra, kiek nuvažiuoji. Aplinkos ministras ir jo klerkai gieda, esą, neįmanoma nustatyti, kiek kas važinėja. Atrodytų, paimk techninės apžiūros duomenis už praėjusius metus ar keletą, ten spidometro duomenys nurodyti, ir nustatyk, kiek kam mokėti. Bet ne, geriau, kaip sakoma, „už galvą“. Mažiau rūpesčių. O žmonės? O ką žmonės, nuris valdžios pyragaitį, ir viskas. Juk skaudžiausiai per kišenę kirs visai ne tiems, kurie balsą turi, kurie kyšius brendžio dėžutėse seimūnams nešioja.

Vilniaus ponai aiškina: pirkite elektromobilius, mažiau teršite gamtą. Apie kainą nekalbėsiu, tik apie teršimą. Štai „Delfi“ rašo: Švedijos kompanijos „Volvo“ teigimu, elektromobilių gamybos proceso metu išmetama 70 proc. daugiau teršalų nei gaminant automobilius su benzininiais varikliais. Tam, kad tarša „susilygintų“, elektromobiliu „Volvo C40“ reikia nuvažiuoti apie 110 000 km tam, jog bendras jo paliekamas anglies dioksido pėdsakas būtų mažesnis nei jo atitikmens su benzininiu varikliu, jeigu elektromobilį kraunant naudojamas energijos rūšių mišinys.

Jeigu aš nusipirkčiau tokį elektromobilį ir per savaitę du kartus važinėčiau į Ignaliną, tai gamtą teršti nustočiau tik po dešimties metų. Tai gal, ponai, čia ne gamtos teršimas svarbiausia, o kažkieno pelnas?

O gamtos mylėtojų pastangomis prie Kauno pastatyta prieglauda laukiniams gyvūnams? Sužeistiems, susirgusiems – gyvūnų mylėtojui iš miškų galės juos į prieglaudą gabenti, ir patys darbuotojai važinės, surinks tokius. O paskui aimanuosim, kad vilkai ėriukus pjauna. Jie gi gamtos sanitarai, ligotus ir nusilpusius suėda. Taip sakant, natūrali atranka. Valstybė ūkininkams iš visų mūsų kišenės už avis atlygins, o statybos – gal Briuselis sumokėjo? Tik nereikia sakyti, kad tuos pinigus buvo galima kitur panaudoti.

Kas Seime garsiausiai apie žaliąją politiką šaukia? Jeigu apie sveikatą daugiausiai išmano Dainius Kepenis, baigęs Sporto institutą, kitaip tariant, „fizrukas“, tai aplinkosauga labiausiai rūpinasi Linas Jonauskas. Sako, anksčiau jis buvo žaliasis – iš išorės žalias, viduje raudonas, bet gal tai netiesa, nes dabar jis visai raudonas – pas socdemus persimetė. 

Kas jis toks? Internete parašyta, kad jis – „Lietuvos aplinkosauginkas“. Baigęs Vilniaus kolegiją. Kokią specialybę – nežinia, net fakultetas nenurodytas. Manyčiau, verslo vadybos mokėsi, reklamos specialybės. Gal kada sužinosime. O kol kas – ką išsirinkome, tą ir turime. 

Todėl galime laukti naujų gamtą saugančių ir mokesčius už tą saugojimą įvedančių įstatymų. Štai girdėjau, kad ateinančią vasarą prieš grybavimo sezoną visi grybautojai turės baigti kursus, žinoma, mokamus, ir gauti sertifikatus – irgi ne dyką. Išsiilgome naujų mokesčių ir rinkliavų.Mes prieš gamtą ir sveiką gyvenseną nusiteikę? Šmeižtas. Mes sveikai gyvename. Mes pensininkai, mums nesveikam gyvenimui pinigų neužtenka.