Lietuvos nutautinimo radijas sugalvojo leisti įvairioms muzikos grupėms pasveikinti klausytojus ir ką nors gražaus padainuoti – radus plyšiuką tarp angliško mėšlo, žinoma. Sveikinimus pradėjo grupė „Pikaso“…

Manote, su Kalėdomis sveikino? Ne, su šventėmis.

Tad guostis, kad Europos Sąjungos lygybės (!) komisarės socialdemokratės Helenos Dalli (gal matėte jos nuotrauką su auksine grandine, kaip dera naujiesiems komunistams, ant kaklo?) nurodymas, kaip kalbėti ir kokius žodžius vartoti, tėra tik rekomendacija, būtų naivu. Jeigu bus liepta vartoti „įtraukią“ kalbą, taip ir bus, nes jeigu Briuselis nurodys, rekomendacija taps privaloma. Taip, sakymas „šventinis laikotarpius“ vietoj „Kalėdos“ bus privalomas.

Buvo visa tai, buvo. Vietoj Kalėdų turėjome švęsti Naujuosius metus. Žodis „Kalėdos“ žiniasklaidos buvo neminimas. Kalėdų Senelis – neįsileidžiamas, Bažnyčia – priverstinai užmiršta, nereikalinga. Visi buvome belyčiai draugai.

Ir bus taip, nes socialistinės idėjos grįžta. Tai, žinoma, šiandien dar tik siekiamybė, bet tokia, kurios atkakliai siekiama. Žodis „kraštutinis dešinysis“ pas mus tapo keiksmažodžiu (kraštutinis kairysis – tokių net nėra, ar ne?), bet ar nepritarptumėte tokiems Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Mari Le Pen žodžiams, kad šitie veikėjai parodė savo tikrąjį veidą­ – „mūsų tapatybių, mūsų šaknų, mūsų tradicijų priešo“ veidą.

Geriausiai tokius leftistų siekius atspindi LRT: klausykite laidų, kaip padaryti kalbą „tolerantiškesne“…

Ir skaitykite LRT.lt. Šeštadienį ji išspausdino rašinį, pasakojantį, kad Jungtinės Karalystės profesorius pranašauja religijos įtakos mažėjimą. Ir kitą, jau vietinio „mokslininko“, rašinį – apie neveiksmingas Bažnyčios idėjas ir didžias Markso idėjas.

Bažnyčia niekinama, o dėl kalbos – nuolat peršama tik mokslininkais save vadinančių belytės kalbos šalininkų nuomonė.

Beje, kur buvo visi tie, kurie šiandien piktinasi socialdemokratės H. Dalli parengtomis „rekomendacijomis“, kai iš leftistinių, socialistinių Vakarų ėjo nurodymai, kokius žodžius lietuviams leidžiama vartoti, kuriuos – jokiu būdu, šiukštu.

O kaip tai vyksta?

Pradžioje atsiranda keli „išminčiai“, aiškinantys, kad to ar kito žodžio vartoti nedera. Pavartoję jį užsipuolami – išvadinami rasistais arba neonaciais. Ir galop žodis tampa „nepolitkorektišku“. 

Pavyzdžių?

Per amžius buvo čigonai – tapo romais. Nesvarbu, kad patys jie save čigonais vadina, mes pakantesni už juos. Ach, tiesa, reikia sakyti „tolerantiškesni“. Invalidas (lot. invalidus – ligotas) tapo neįgaliu, nors jeigu pagalvotum – tai „negalinčiu“ pavadintas žmogus turėtų labiau įsižeisti.

O negras (lot. niger – juodas)? Lietuvis nebeturi teisės taip sakyti, nes tai žeidžia negrą. Ir aš Mažulonyse negro negru negaliu vadinti, nors pas mus vaikštinėjančių negrų nė su žiburiu nerasi.

Pasaulyje yra penkios taip pavadintos upės (Negro), provincija Argentinoje ir departamentas Urugvajuje. Yra upė Nigeris, yra šalis Nigerija – čia pačioje Afrikoje…

Ar girdėjote, kad kur nors būtų kilęs noras pervadinti kurią nors Negro upę ar departamentą? Ar girdėjote, kad negrai Nigerijoje būtų panorę pakeisti savo valstybės pavadinimą?

Negrams tai tinka. Kam netinka lietuviškas žodis „negras“? Tiems, kurie tokiais pakeitimais ir draudimais bando – ar pavyks iškastruoti lietuvių kalbą? Kol kas jiems neblogai sekasi, leftistų idėjos Lietuvoje sėkmingai skinasi kelią. 

„Kalbos sergėtojai“ ir žodį „pederastas“ uždraudė. Tarsi nuo to pederastai išnyktų. O ar nekeista, kad norintys panaikinti lytį „žmogos“ gėjų ir lesbiečių „nenaikina“? Kažkaip niekam neužkliūna, kad čia nurodoma lytis.

Cenzūros nėra? Nejuokinkite. Yra šlykščiausia cenzūra, kai kėsinamasi į prigimtinius dalykus. Nekliūna tai nei dešiniesiems, nei kairiesiems. Taip gyventi ramiau. 

Bendra siekiamybė – kad nebeliktų nei baltųjų, nei juodųjų, kad visi būtų kažkokio rudo atspalvio. Taip, būtent tokio rudumo, apie kurį pagalvojote.

Apskritai tie (tos) „žmogos“ lietuviškai nemoka. Antraip žinotų, kad tokie (-ios) ne visai normalūs (-ios), na, su keistenybėmis, nuo senovės žmogystomis buvo vadinami (-os). Argi ne gražiau skamba: Vilniaus universiteto žmogystos. 

Grįžtant prie Kalėdų – ogi Lietuvoje jau seniai (vėl) bandoma jas ištrinti. Pažiūrėkite, kas stovi Vilniaus ar Kauno gatvėse – ar tas metalo ir lempučių konstrukcijas galima vadinti Kalėdų eglėmis? Palyginkite jas su tomis eglėmis, kurios stovi Vašingtone, Paryžiuje ar Romoje. Ten – kalėdinės eglės. Pas mus – pinigų plovimo mašinų pavyzdys.

Čia jau ne vieną zuikį nušauname: sumenkiname Kalėdas, paversdami jas mėnesį trunkančiu „šventiniu laikotarpiu“, duodame uždirbti saviškiams, ir, žinoma, savęs nenuskriaudžiame. Kiek „otkato“ gaunate, savivaldybių ponai-draugai? Kaip ir anksčiau, penkis procentus? 

Mus guodžia: taigi visi kalbos „tvarkymo“ nurodymai – tik rekomendacijos, tik vidaus naudojimui. Kad „pataisytos“ rekomendacijos taps privalomomis – apie geriau negalvoti, nes prisiminsime, kad taip buvo visada. 

O ką sako Briuselyje sėdintys Lietuvos pasiuntiniai? Sakysim, ar atsirado bent vienas europarlamentaras iš Lietuvos, kuris būtų pasipiktinęs, gal net pareikalavęs Maltos leftistę (socialistę) atstatydinti iš eurokomisarės pareigų? Juk ji faktiškai marksistines idėjas perša. 

Pone Broniau Rope, gal galėtumėte papasakoti „Mūsų Ignalinos“ skaitytojams, kaip į visa tai reagavote? Išdėstyti, kokia apskritai yra Lietuvos pasiuntinių reakcija į Briuselio bandymus nurodinėti, kaip mums kalbėti savo kalba, ką gerbti ir ko nekęsti…

Ir kai balsavimas dėl „šventinį laikotarpį“ įvedančios direktyvos bus – kaip balsuosite?

Tiesiog Jono trigrašis

Ta pati socialdemokratė H. Dalli dar rekomendavo, kad pavyzdžiuose ir istorijose darbuotojai neturėtų vartoti vardų, kurie yra „tik vienos religijos dalis“, pvz., „Marija ir Jonas“. Geriau būtų kažkas panašaus į „Malika ir Julio“. Tai ką, man dabar dokumentus reikės keisti? Ir problema, kaip geriau pasivadinti: ispaniškai Chulio ar angliškai Džiulio?.. Mat raidė J skirtingose kalbose vis kitaip tariama…

Justinos Lasauskaitės nuotr.