Skip to content

Visas mūsų gyvenimas – viena gerumo akcija

Sigita TELYČĖNAITĖ

Skaičiuodamas paskutines skubančio Advento dienas, dekanas Vidas SMAGURAUSKAS dalinasi ypatingo katalikų pasauliui laikotarpio pastebėjimais.

„Gyvenant nuolatiniame buvime su Dievu, gerumo akcija tęsiasi visą gyvenimą. Tai nuolatinis procesas, kuriame laikomės 10 Dievo įsakymų, mylime savo artimą. 

Advento laikotarpiu suaktyvėja visuomeniniai judėjimai, raginantys giliau pažvelgti į stokojančių ir vienišų problemas, skatinantys ištiesti pagalbos ranką vargstantiems. 

Pagal Evangeliją geri darbai vyksta tyloje, bet dabartinis laikmetis reikalauja viešinimo, garsaus kalbėjimo socialiniuose tinkluose. Bažnyčiose vyksta „Maisto banko“ akcija, skirta Carito veiklai paremti, aktyviai veikia maltiečiai. Visuomenės dėmesys ir dalinimasis gerumu – svarbus artėjančių šv. Kalėdų akcentas, bet…

Gerumo intencija privalo tęstis nuolatos, ištisus metus, nes niekur nedingsta artimo meilės poreikis, nemažėja vargstančių ir bedalių.

Jėzus pasakė savo mokiniams: „Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas! Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur, paliko namus ir davė tarnams įgaliojimus, kiekvienam paskyręs darbą, o durininkui įsakė budėti. Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegant. Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“

Apie Adventą kalbamės su kun. Marijonu SAVICKU

„Gerumas ateina iš mūsų protėvių. Jis glūdi mūsų tautos šaknyse – tradicijose, į mūsų būtį atėjęs yra su Motinos pienu.

Adventas – trumputė laiko atkarpa, kuomet visuomenėje žvilgsniai nukrypsta į vienišus, stokojančius, neįgalius žmones. Lietuvos kaime žmonės nuo seno rūpinasi vieni kitais, čia mažiau susvetimėjimo, skubėjimo, nemeilės. Jau 25 metus nešu pagalbos vienišiems ir vargstantiems misiją, kurioje įsitikinau, kad lietuvio gerumas ir kantrybė slypi genuose. 

Pirmieji globos namų gyventojai nuolatos buvo lankomi kaimynų ir geraširdžių pažįstamų. Į sekmadienio šv. Mišias atvykę parapijiečiai būtinai su lauktuvėmis keliaudavo į globos namus, nešdami lauknešėlius su naminiu sūriu, medaus ar uogienės stiklainiuku jų gyventojams. Kaimo bendruomenėse neišnyko gražios tradicijos, tik pačios bendruomenės nyksta, mažėja. Gerumas ir rūpestis artimu, bendravimo šiluma – neatskiriama lietuvio gyvenimo dalis, liudijanti mūsų tautinį identitetą. 

Šv. Kalėdų laukimo nuotaika, bėgant metams, tikrai nekinta ir nemažėja jos svarba. Keičiasi visuomeninio gyvenimo reikalavimai, kuriuose nelieka vietos Advento rimčiai ir taip svarbiai mums tylai. Jaunystėje didžiausiu pasninku buvo pasilinksminimų suvaržymai – motina drausdavo dainuoti, eiti į šokius, dalyvauti koncertuose. Adventą seniau įprasmindavome tyla, pabuvimu su savimi. Dabartinė Kalėdų žvaigždė nublanksta nuo išankstinio šurmulio ir triukšmo, praranda tikrąjį spindesį ir švenčių jėgą. Tikrai ilgiuosi tos rimties…

Kitimai vyksta visuomenėje ir gyvenimas įneša pataisymus. Išankstinės gerumo akcijos sušildo vienišus ir stokojančius, suteikia viltį artėjančių švenčių išvakarėse. Leidžia jaustis laukiamais ir reikalingais. Visi geri darbai neša einantiems prasmę, išsaugodami žmogiškumą ir visas kitas vertybes, kuriose mūsų siela kantriai kalba Meilei, Tikėjimui, Vilčiai. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!