Skip to content

Kitoks žiemos švenčių peizažas Ignalinos krašte

Lina RAGINYTĖ

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės viešnagės akimirkos

Už tų smagių, šurmuliu, vaišėmis, klegesiu ir blizgesiu perkrautų žiemos švenčių yra dar kažkas. Bet tarsi negalime, o gal labiau nenorime pakelti akių ir apsidairyti. Kodėl? Bijome, kad pamatysime tai, dėl ko bus nejauku, skaudu ar tiesiog nesuprantama? Bet galbūt tai ir yra tikrosios Kalėdos? Pažvelgti į jas kitaip paskatino Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (toliau – JKLB) organizuojama akcija „Iš širdies į širdį“.

Už kiekvienų durų – kitoks likimas

Vieną snieguotą Advento rytą į Janinos Petrauskienės namus Naujajame Daugėliškyje pasibeldė svečiai. Senolė pasistačiusi eglutę, kurią jai padovanojo ja besirūpinančios (negalėjo močiutė įvardinti, kokios tai įstaigos darbuotojos) moterys iš Ignalinos, laukė svečių. Palaidojusi tėvą, vyrą, du sūnus – Janina liko vienui viena… Jos žiemos šventės kitokios. Būtent todėl ją aplankė netikėti sveteliai. Su dviem dėžutėmis įvairių maisto produktų šventiniam laikotarpiui atvyko JKLB atstovas Linas Pernavas (didžiasalietis, šiuo metu gyvenantis Londone ir dirbantis Lietuvos policijos atašė JK) su sūnumi Jogaila ir kitais pagalbininkais. Janina pasidžiaugė, kad ją globojančios moterys nusivežę į miestą ją išprausė, sutvarkė. Kalėdas senolė švenčianti viena su ant šaldytuvo išdėliotomis fotografijomis. 

Kai akcijos dalyviai įsuko į Janinos Šalnaitės kiemą Liekių kaime, nenumanė, kad gali būti taip… Janinos buitis sukrėtė visus svečius, tačiau ir tuo pat metu nustebino jos požiūris. Moteris viskuo patenkinta ir apie jokį kitą būstą net girdėti nenorinti. Kitame to paties namo gale gyvenanti telyčaitė turi pašaro, vandens pilnas šulinys, o kad jos pirkia nekūrenama – ji nematanti jokios problemos. Paklausta, ar neliūdi čia vienui viena, ji tik mostelėjo ranka. „Ko čia liūdėti, vasaros metą netoliese tokia pat senolė gyvenanti, o per šalčius ji klausanti, kaip ūžauja vėjas. Dar Janina turi radijo imtuvą ir mėgsta klausytis šv. Mišių. Moteris atsargi, su bet kuo net nesikalba. Dažniausiai Janinos namus praveria Taujūnų kaime gyvenantis veterinaras Jonas Paukštė, mat, auginant gyvuliukus, reikia ir pagalbos, tad juo senolė pasitiki. Štai dar kitokios Kalėdos!

Akcijos „Iš širdies į širdį“ vykdytojų automobiliai atriedėjo ir iki Veronikos Eitminavičienės sodybos Dietkaučiznos kaime. Šią moterį, o tiksliau – jos širdies kalbą pažįsta laikraščio „Mūsų Ignalina“ skaitytojai. 

Buvusi mokytoja, saviveiklininkė, poetė, prisijaukinusi ir teptuką. Anksčiau kūpėjusi nuo veiklų ir vos spėjusi suktis, Veronika niekur nebeskuba. Tiesiog tyliai ir ramiai gyvena, lankoma pažįstamų ir kolegės bibliotekininkės. Mažose bendruomenėse žmonės stengiasi pasirūpinti vienas kitu. Ir žiemos šventės Veronikos ramios, bet su plunksnakočiu, su knyga ir gražų prabėgusį gyvenimą primenančia muzika.

Vienišas, kaip ir jos šeimininkė Bronytė Seliukaitė, katinukas svečių vis laukia Erzvėto kaime. Senolė spalio mėnesį paminėjo 89-ąjį gimtadienį ir sakė pirmą kartą sulaukusi tokių garbių svečių ir dar iš taip toli. Pati tuoj pat suskubo linkėti ramių švenčių artimųjų rate. Bronytė prisiminė, kad mokėsi vienoje klasėje su profesoriumi Česlovu Kudaba, daug turėję bendrų minčių, idėjų. Sakė, buvęs suolo draugas ją lankęs iki pat savo mirties. Daug prisiminimų sudėta Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos kraštotyros muziejuje. 

JKLB akcijos prasmė 

Nors akcija vyko net kelias dienas, vieną iš jų Ignalinoje viešėjo ir pati JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė. „JKLB yra viena didžiausių pasaulyje, vienijanti daugiau nei 250 tūkst. žmonių ir seniausia, kitais metais švęsianti 75-erių metų jubiliejų. 

Akcija „Iš širdies į širdį“ prasidėjo prieš 5-erius metus. Vadinosi taip pat, bet akcentavo vaikus. Mes lankydavome juos ir veždavome jiems dovanėles. Tačiau pandemija parodė, kad daug labiau dėmesio ir pagalbos reikalingi būtent vieniši senoliai. Pernai aplankėme 269 senolius Lietuvoje. Aš pati tada važinėjau po Alytaus kraštą, kadangi esu alytiškė, išvykusi prieš 18 metų, tad mačiau situaciją realiai, įvairiomis sąlygomis gyvenančių, kaip ir čia, Ignalinoje, o atsigauti, po to, ką pamatai, reikia ne vienos dienos. 

Tai man buvo tarsi patvirtinimas, kad reikia daugiau dėmesio senoliams, nes jie lieka daugiau nuošalyje. 

Mes jau rugsėjo gale savo bendruomenėje pranešame, į kokius rajonus vyksime ir žmonės aukoja nurodydami, kad tai šiai akcijai. Pinigai aukojami ne tik į sąskaitą. Organizuojami specialūs renginiai: mugėje buvo parduodamos skaitytos knygos, o surinktos lėšos skirtos šiai akcijai, vyko koncertai, protmūšis, kurio dalyviai aukojo pinigėlius, kad galėtų žaisti ir smagiai leisti laiką. Labai įvairiai renkamos lėšos akcijai. Šiais metais daugiau nei 200 senelių iš aštuonių rajonų turės smagesnes ir sotesnes šventes. 

Kiekvienais metais rajonui skiriame koordinatorių. Žinoma, žmogus daug smagiau apsiima organizuoti akciją tame krašte, iš kurio pats yra kilęs, pažįsta vietas, žmones. Rinkdami rajonus, žiūrime, kad tai nebūtų patys turtingiausi kraštai, o mūsų lauknešėliai pasiektų tuos žmones, kuriems tikrai jų reikia. 

Kadangi Linas Pernavas yra Lietuvos policijos atašė JK, glaudžiai bendradarbiaujantis su mūsų bendruomene, jam buvo pasiūlyta ir jis sutiko koordinuoti šią akciją Ignalinos krašte“, – pasakojo A. Černiauskaitė. 

Tris dienas vykdytoje akcijoje prisijungdavo įvairūs žmonės, tačiau pagrindinis akcijos „Iš širdies į širdies“ atstovas Ignalinos krašte – L. Pernavas. Linui akcijoje talkino jo žmona Jūratė, padėjusi surasti vienišus senolius, ir sūnus Jogaila, bei atskubėjo ir parduotuvės DANALTA komanda, surinkusi skanėstų lauknešėlius ir papildomai įdėjusi savų dovanų.

Simboliška trijų dienų kelionė

„Jaudulys, gailestis ir džiaugsmo ašaros, tai būsena, kuri aplanko vienu metu, kai atveria senolis savo pirkios duris ir su ašaromis akyse ir begaline padėka ištaria: „Pirmą kartą per 74-erius metus aš kažkam parūpau“. Šiandien Ignalinos krašte buvo aplankyta net dešimt vienišų senolių, gyvenančių Mėčionių, Gilūtų, Kalninės, Grikiapelės, Antalksnės kaimuose ir perduotas lauknešėlis Ignalinos „Carito“ stokojantiems bendruomenės nariams! 

Kontrastų diena… Nuo šiltų jaukių namų, išdabintų pačios šeimininkės tapytais paveikslais, skambančių eilių – iki pirkios, kurią šildo karvutė… 

Šiandien startavę nuo pat ankstyvo ryto kartu su JKLB pirmininke A. Černiauskaite ir gausiu būriu pagalbininkų, aplankėme Naujojo Daugėliškio, Liekių, Dietkauščiznos, Erzvėto, Didžiasalio, Navikų ir Kudabiškės kaimus. Mažas lauknešėlis nutūpė ir Didžiasalio paramos šeimai centre.

Ačiū mano pagalbininkams: sūnui Jogailai, žmonai Jūratei, Almai Pachomovai, Jolantai Mačiulienei, Jonui Aleknai, CARITO savanorėms Onutei Sokolovienei ir Linai Kovalevskienei, Jonui Paukštei, Vandai Lazarevai, Rimai Kaukėnienei, Ramunei Kliaugienei ir Algiui Krasauskui. Didelis AČIŪ Tverečiaus krašto bendruomenės nariams ir pirmininkei Janinai Paulavičienei už šiltą priėmimą ir karštus pietus! Trečią dieną buvo aplankyta Bajorų I, Rupinskų, Poviliškės kaimuose ir Ignalinos mieste gyvenantys senjorai: su vienais trumpai šnektelta, kitiems teko pasirodyti be kaukės, kad atpažintų, nes sakė, kad per televizorių vakar matė. Trečią teko ant kojų pastatyti (o jos neklauso), krosnį užkurti, produktus į vietas išdėlioti, nes tvarka lydi daugelį nuo pradžios gyvenimo.

Dėkoju šiandien mane palydėjusiems Vladui Valkauskui ir Daivai Jasiulionienei!

Taip pat nuoširdžiai dėkoju KŪB „Danalta“ direktoriui Danieliui Paukštei už pritaikytas nuolaidas, o jo visam kolektyvui – už paruoštus lauknešėlius!“, – perdavė linkėjimus L. Pernavas. 

Norintiems gyvai pakeliauti su akcijos dalyviais ir išgirsti kalėdinių Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos auklėtinių ir mokinių atliekamų kūrinių fragmentų, žiūrėkite šventinės (2021-12-26) Ignalinos TV laidos įrašą YuoTube kanale. Jūsų dėmesiui – visiškai kitoks mūsų laidos formatas – programa Kalėdos KITAIP, atspindintis daugeliui nematomą, bet labai svarbų ir jautrų žiemos švenčių peizažą. 

Ignalinos TV nuotr. 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

1 komentaras

  1. Straipsnio autorei galima būtų dėkoti už tai, kad ėmėsi šios temos ir gebėjo pakankamai subtiliai atskleisti kaimo gyventojų, kurie yra atskirtyje
    ir skurdo aplinkoje ,galimybes išgyventi. Galima vertinti kokia šio laikmečio realybė esti dabar, kai skurdas ir spindesys , kančios ir puikybės, nuolankumas ir galių demonstravimas , viskas tarp mūsų. Tepadeda mums Dievas.


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.