Kadangi iš rajono savivaldybės aukštųjų vadovų į savo kuklų klausimėlį dėl Ignalinos miesto Gėlių gatvės ir Linkmenų seniūnijos, Antalksnės kaimo gatvių sėkmingai pradėtų rekonstravimo darbų atsakymo nesulaukiau, džiaugsmo ašarėlė man, ignaliniečiui, taip ir neištryško. Kadangi liūdesio ašarą dėl tradiciškai prateriotų savivaldybei valstybės skiriamų Kelių plėtros ir priežiūros  (KPP) programos lėšų nusibraukiau pats, o džiaugsmo ašara dėl Ignalinos miesto Gėlių gatvės ir Linkmenų seniūnijos, Antalksnės kaimo gatvių sėkmingai pradėtų rekonstravimo darbų man, ignaliniečiui, taip ir neištryško, todėl susidariusią situaciją aiškinu toliau. (Pradžia MI Nr. 96).

Taigi. Kaip sekasi Ignalinos socdemams J. Rasikui ir V. Cibulskui vykdyti rinkiminius investicijų pritraukimo į Ignalinos rajoną pažadus? Tęsiant dėlionę apie rajonui valstybės skiriamus Kelių plėtros ir priežiūros (KPP) programos pinigėlius tenka įvardinti:

2021 m., trečius metus iš eilės, negalutiniais duomenimis, tradiciškai „sėkmingai“ sudegė apie 86 tūkst. kelių statybai skirtų Kelių plėtros ir priežiūros  (KPP) programos eurų. Taigi, trejų metų „anti derlius“ rekordiškas. 2019 m. sudegė 500 tūkst., 2020 m. – 225 tūkst., 2021 m. – 86 tūkst. Ignalinai skirtų valstybės KPP programos eurų. Pridėkime dar rajono savivaldybei suplanuotas saugaus eismo gerinimui ir kelių statybai 347,5 tūkst. ES regionines (Utenos regiono) lėšas. Dėl nesugebėjimo panaudoti (suprantamiau – žioplumo), šie tūkstančiai eurų 2020 m. padalinti kitoms apskrities savivaldybėms. Kalbant suprantamiau: Ignalinai kelių statybai skirti 347 453 Europos Sąjungos paramos eurai nugulė Utenoje, Molėtuose, Zarasuose, Visagine ir Anykščiuose. Viską susumavus (500+225+86+347,5 =  1 158,5), prateriota vienas milijonas du šimtai tūkstančių eurų. Kad ir kokie „netikę“ buvo daug metų valdžioje buvę B. Ropės „valstiečiai“, bet apie tokį stabilų žioplumo „derlių“ ne tik rajono, bet ko gero ir visos Lietuvos savivalda dar nėra girdėjusi.

1,2 mln. Eurų: tai daug ar mažai?  

Absoliutūs skaičiai mažai ką pasako. Aiškiau tampa, kai pradedi lyginti. Jeigu atskaitos tašku imsime pusėtiną Lietuvos piliečio pensiją, kuri šiandien lygi apie 520 eurų mėnesiui, tai tas brolis lietuvis pensininkas, sulaukęs 65 metų ir išėjęs į užtarnautą poilsį, turėtų nugyventi dar 192 metus, kad pravalgytų tuos  J. Rasiko komandos prateriotus 1,2 mln. eurų. (1 200 000: (520×12) = 192).  Už 1,2 mln. eurų šiandien galima rekonstruoti apie 2 km žvyrkelio, įrengiant puikiausią asfalto kelią. Savivaldybės žinioje šiai dienai yra apie 900 km vietinės reikšmės kelių, daugiausia žvyrkelių. 

Pasirodo, šiai valdžiai nepavyksta paimti net ant lėkštutės padėtų investicijų, ką ten bekalbėti apie naujas darbo vietas ir investicijų pritraukimą iš šalies. Kam mums tie asfaltai? (– Kisa, kam jums pinigai? Jūs juk neturite fantazijos, – sakė Ostapas Benderis iš „12 kėdžių“). Mes juk veidu į žmogų, o ne į asfaltą. Senoliai asfaltu nebevažiuoja. Juos, kaip taisyklė, suskambus dangaus angelų trimitams, veža. O vežamam nebesvarbu, kiek tas vežimas krato.

Savivaldybės administracijos metiniame veiklos plane 2021 m. administracijos, seniūnijų, mero ir jo pavaduotojo, mero asmeninio (politinio) pasitikėjimo tarnautojų  darbo organizavimui, pagrindinių funkcijų vykdymo užtikrinimui buvo planuota išleisti 2 180 000 eurų. Taigi, pažvelgus kitu kampu, šiai dienai prašvilpta didesnė pusė – 54,5 proc. – metinio savivaldybės darbuotojų darbo užmokesčio fondo dalis. Norėčiau pasižiūrėti į akis tam savivaldybės darbuotojui, kuris atsisakytų 54 proc. didesnio mėnesinio atlyginimo.

Štai Jums, gerbiami ignaliniečiai, konkretūs skaičiai. Galite palyginti juos su dvarelio propagandistės V. Gasparavičienės „Savaitės akcentais“ apie regioninių kelių valymo problemas Zarasų rajone, čiulbant su meru J. Rasiku (www.ignalina.lt 2021-12-10). Rimčiau atrodytų, jeigu pokalbis suktųsi apie vietinės reikšmės, t. y. savivaldybei priklausančius, o ne regioninius (valstybės) kelius Zarasų r. Yra toks gražus ignalinietiškas patarlys: „Dabok savy“ (žiūrėk savęs). Bet, kaip sakoma, viltis miršta paskutinė. Tikiuosi, kad artėjantys 2022 m. savivaldybei nuostolingi nebebus. To visiems ir linkiu. Ir tikiu, kad ateis diena, kai džiaugsmo ašarėlė vis tik ištrykš.

K. Pabijuto pieš.