Skip to content

Siekime tvarių dalykų ir išlikime asmenybėmis

Sigita TELYČĖNAITĖ

Švietimo sistema Lietuvoje išgyvena ypatingus laikus. Globalaus pasaulio reikalavimai ne tik atveria naujas galimybes asmenybės raidai, bet nuolatos kelia uždavinius pedagoginio darbo kryptingumui, kurio dėka moksleivis išsaugotų savo tautinės tapatybės unikalumą, negrįžtamai neištirptų dideliame ir margame pasaulio kultūrų rate. 

Pandemija dar labiau koreguoja moksleivių ugdymą, reikalaudama keisti požiūrį į švietimo sistemos veiklą. Iš pedagogų situacija prašo gebėjimų žvelgti stabiliai į nestabilius procesus, ir kaip liudija istorija, regėti toliau nei diktuoja dabartis. Apie praėjusių metų aktualijas ir rytdieną kalbamės su rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina MACKONIENE. 

Kokie buvo 2021 metai rajono švietimo bendruomenei?

2021-uosius metus galėčiau pavadinti iššūkių, mokymosi, dialogo kultūros kūrimo metais. Tebesitęsianti pandemija neleido grįžti vien tik į įprastinį ugdymo procesą. Per metus buvo visokių laikotarpių, kai mokiniams mokytis, o mokytojams mokyti  teko ir nuotoliniu, ir kontaktiniu, šiek tiek ir hibridiniu būdu. Mokyklų administracijoms irgi teko didelis krūvis, užtikrinant ugdymo proceso organizavimą, saugumo reikalavimų vykdymą ir pan. 

Ugdymo rezultatai tikrai nebuvo prasti, tai liudija ir abiturientų brandos egzaminų įvertinimai bei mokinių pasiekimai dalykinėse olimpiadose ir konkursuose. Mokyklos išnaudojo ir visas nacionalinio lygmens priemones mokymosi praradimams kompensuoti. 

Patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo bendrasis planas, vyko mokyklų reorganizacija Ignalinoje, konkursai į švietimo įstaigų vadovų pareigas, buvo vykdomi projektai ir kitos veiklos, svarbios švietimo sričiai.

Tautinės mokyklos koncepcijai Lietuvoje pristigo visuminio mąstymo svarbos suvokimo! Pagal Stasį Šalkauskį – bendražmogiškosios vertybės neegzistuoja kaip kažkokie abstraktūs dariniai, jos pasireiškia kaip tautos dvasia, tautos savimonė, tautos kultūra. Visa, kas yra tautiška, yra bendražmogiškųjų vertybių šaltinis. Mokykla yra uoli tautiškumo sergėtoja. Kiekvienos tautos Mokykla privalo savo auklėtiniams ugdyti tautinę dvasią. 

Kiek pradinės tautinės mokyklos koncepcijos išliko dabartinėje švietimo sistemoje?

Iš tiesų, nėra mokykloje tokio dalyko, kurio mokymo objektas būtų  tik tautinė savimonė, kaip ir nėra tokio dalyko, kurio metu nebūtų ugdomos bendražmogiškos vertybės. Tautinė kultūra yra integruojama į daugelį mokomųjų dalykų, neformalųjį švietimą, renginius. Mokyklos dalyvauja Kultūros paso, Geros savijautos ir kitose programose, kuriose svarbią vietą užima tradicinių vertybių pažinimas ir sklaida.

„Auginkime dvasingumą, o dorovė pati ateis“ – ar sutinkate su šiuo posakiu, kurį dažniausia naudoja pedagoginiu menu apdovanoti asmenys?

Manau, kad dvasingumas be dorovės nėra tikras, nėra pilnas. Būtent dorovė, jos atsiskleidimas realiame gyvenime ir yra tam tikra dvasingumo išraiška.  

Ko linkite Švietimo bendruomenei ir moksleivių tėvams 2022 m.?

Linkiu visai Švietimo bendruomenei – mokytojams, mokiniams, tėveliams – gražaus bendravimo, pagarbaus kalbėjimosi ir susikalbėjimo, o tam labai svarbu gebėti įsiklausyti ir išgirsti kitą. Atrodo, paprasti dalykai, bet tai, kas paprasta, irgi ne visada lengvai pasiekiama. Pandemijos laikotarpis padėjo suvokti, kokia didelė vertybė yra sveikata, taigi visiems linkiu stiprios sveikatos bei vidinės harmonijos, siekime tvarių dalykų, padedančių mum visiems augti kaip asmenybėms. 

Ačiū už atsakymus. 

Kalbėjosi Sigita TELYČĖNAITĖ 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.