O viskas prasidėjo gana gražiai. Šeimų maršo idėjos buvo visai neblogos: tradicinė šeima, normali šeima – koks normalus žmogus prieštarautų?

Bet kažkodėl taip jau atsitinka, kad už ką nors arba prieš ką nors protestuojantys žmonės netrunka tapti įrankiu rankose tų, kurių tikslai ir kėslai toli gražu ne tie, iš pradžių taip gražiai skambėję. Netrunka tapti tokiais, kuriuos vadina naudingais idiotais,

Štai, sakysim, miškų išsaugojimas – idėja graži, bet šiuo metu primiršta, nes  kažkam nereikalinga. Rodos, kaip tik proga buvo, kai paaiškėjo, kad Lietuvos mediena ne Švediją ar į kitą Skandinavijos šalį keliauja, o į Kiniją. Ir ne traukiniais, o laivais, į kuriuos ne vienas ir ne dešimt traukinių tokios medienos telpa.

Bet ne, gamtos mylėtojams tai dabar nerūpi. Parūpsta paprastai tada, kai valdžia pradeda svarstyti, kur Lietuvoje reikėtų steigti naują poligoną, kuriam, žinia, reikia iškirsti tam tikrą plotą miško. Štai tada tarsi pagal komandą sujuda naudingi idiotai, kurie pradeda aikčioti, kad Lietuvoje masiškai iškertami miškai, o mediena parduodama „Ikea“.

Dabar tokių aikčiojimų nėra. Ir naujų poligonų nenumatoma, ir mediena ne į kažkokią Švediją, o saviškiams, kinams, keliauja. Naudingi idiotai ilsisi.

Sausio 13-ąją surengtas protestas prieš skiepus vadinamas idiotizmo viršūne. Ne todėl, kad nenorintys skiepytis negalėtų išsakyti savo nuomonės – tegul šneka. Tik tai, jog protesto rengėjai pasirinko tokią dieną, išduoda, jog tą dieną į Vilnių buvo vežami naudingi idiotai. O tai, kad kitus protestus ketinama rengti Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, parodo, kas yra tikrieji visų tų protestų organizatoriai. Cituoju vieną nuomonę iš Delfi.lt:

„Tie skiepai yra tik pretekstas sovietinei kremlinei kgb vatai kelti neramumus. Visas pasaulis skiepijasi nes dabar yra covid pandemija. Šlykštu man žiūrėti į tą žviegiančių kiaulių bandą“.

Roko maršo per Lietuvą rengėjas Algirdas Kaušpėdas padejavo, kad po šito pažviegimo Lietuvoje elitas tyli. Štai čia turime bėdą – Lietuvoje elito samprata kažkaip iškrypo. Kas šiandien Lietuvoje elitas? Visokios olialiakos, bent porą vyrų pakeitusios atlikėjos, šokėjai, kuriems niekas šokti nekliudo, politikų dukrelės, be kelnių televizorių ekranuose šmėžuojantys seimūnai…

Ir, žiūrėk, Lietuvos Majakovskis („Aš tikrai myliu Partiją“), jau verkia, kad nebėra Lietuvoje trijų milijonų, nes nebėra vienybės, suskilo Lietuva. Laimei, kartkartėmis dar pasigirsta balsas tų, kurie į elitą nepretenduoja. Cituoju: „Trys milijonai ne suskilo. Atskilo keli tūkstančiai, bet jie niekada iš tikrųjų trims milijonams nepriklausė“.

Vienybės trūksta? Kita citata: „Socialinė vienybė tik stiprėja, nes dabar kiekvienas padorus pilietis turi priešą – glušių iš Šiaulių regiono kaimo, kuris baubia apie nelaisvę, nors gyvena kaip karalius – pašalpos nevėluoja, dirbti nereikia, mokesčių mokėti nereikia, todėl galima siausti ir baubti tokioje pačioje gaujoje kitų lodorių“.

Premjerė Ingrida Šimonytė Sausio 13 minėjime sakė: „Tai, kad jūs šiandien galite man švilpti, yra iškovotos laisvės dalis“. 

Andrius Užkalnis (Delfi.lt) patikslina: „Taip, mes laisvę tada gynėme ir dėl šiandieninių antivakserių, Lukašenkos palaikytojų, vatinių ir šeimamaršių– dėl visų tų švilpiančių ir dar švilpsiančių. Dėl urvinių homofobų, janutienių, dėl Orlausko teisės pasakoti anekdotus ir dėl dambrauskinių dainų, dėl venckienių ir dėl gustukų, ir vėgėlių, ir dėl basų mamų, ir dėl paksų. Jie niekada nepadėkos, bet tikrai nereikia. Kirmėlės irgi Dievo kūriniai, kaip ir šiukšlynų žiurkės. Tegul jiems būna šiltos jų purvo balos ir dosnūs jų šiukšlių konteineriai“.

Tarp tų, kurie paniekino žuvusiųjų atminimą, buvo ir „didžiai gerbiamų“ seimūnų. „Gėda“ valdžiai šaukė Mindaugas Puidokas ir Beata Petkevič. O kai seimūnas Eugenijus Gentvilas paklausė prieš valdžią baubusio M. Puidoko, ką jis padarė, kad banda nebaubtų, kai buvo pagerbiami žuvusieji už Lietuvos laisvę, pasipiktino buvusi valstietė, dabar dar nežinia kas, Agnė Širinskienė: „O siaube, koks lygis. Kolega, Jūs čia žmones, Lietuvos piliečius, banda vadinate?“ 

Tiesa, vos nepamiršau paminėti, kaip į visus baubimus reagavo Lietuvos prezidentas. O kaip jis galėjo reaguoti? Jam jo draugai paplojo. Kiek vėliau išplatintame komentare jis apgailestavo, kad Lietuvai ypač svarbaus minėjimo metu dėmesys buvo sutelktas kitiems tikslams. O kai penktadienį jau Briuselyje žurnalistai panoro sužinoti, ką  valstybės vadovas mano apie ketvirtadienį vykusį baubimą prie Seimo, šis apsisuko ir nuėjo. Gal jam žodžių pritrūko…

Daug šį kartą citavau. Gal kai kurie, mano čia pacituoti, ir per smarkiai, per aštriai kalbėjo. Gal ir banda. kiaulėmis ne visi nusipelnė būti vadinami. Gal tarp jų buvo nemažai  naudingų idiotų, tarnaujančių tiems, kuriems Lietuvos laisvė skersai gerklės stovi. Gal ir Seimo kol kas negalima vadinti „celofaniniu“. Bet tai dar ne pabaiga. Dar ne visi laisvi numirė.

O kol kas „maršistai“ samdo autobusus (iš kur pinigai, kas apmoka baubiančius prieš Lietuvą?) ir verbuoja norinčius pasivažinėti iki Vilniaus vasario 16-ąją. Ir norinčiųjų atsiras.  

Juk kiaulė tikrai nuoširdžiai nesupranta, kodėl jai negalima lipti ant altoriaus. Kiaulės dėl to negalima kaltinti. Ji – kiaulė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.