Mano jaunystės metais buvo daug anekdotų apie Nikitos Chruščiovo „rūpinimąsi“ liaudimi ir jos gerove. Vienas iš jų: „Važiuoja Nikita automobiliu su svita po Sąjungos platybes. Mato dalgiu pievą šienaujanti vyrą. Jis klausia savo palydos: „O kodėl jo dalgis pjauna žolę tik sukant į vieną pusę?“ Svita sugalvojo, kad pjautų ir traukiant atgal. Važiuoja antrą kartą pro tą pačią vietą. Mužikas toliau pjauna šieną su patobulintu dalgiu. Nikita klausia: „O kodėl jo kojos nieko nedirba?“ Svita sugalvojo. Pritaisė prie kojų grėblius. Puiku. Mužikas, pjaudamas šieną, iš karto jį ir varto. Važiuoja Nikita trečią kartą. Vėl pamato spėriai dirbanti mužiką: pjauna žolę dalgiui judant į abi puses, o tuo pačiu kojomis, prie kurių pritvirtinti grėbliai, jį ir varto. Nikita svitai  sako: „Duokit jam ordiną.“ Tie iššoka iš mašinos ir eina prie mužiko įteikti jam ordiną. Tai pamatęs mužikas bėga. Svita vis tik jį pavijo ir klausia: „Ko tu bėgai. Tau Nikita ordiną duoda.“ Mužikas gi atsako: „O kaipgi. Pas mane dar yra laisva viena kūno dalis. Lieps Nikita žibintą pakabinti ir nakties metu šienauti.“

Manau, kad panašiai nori pasielgti ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Justinas Urbonas, teikdamas Seimui Medžioklės įstatymo 14 str. pataisas, kad asmuo, tapęs medžiotoju, privalo apsidrausti ir privalomu civilinės atsakomybės draudimu“. Aiškinamajame rašte „Dėl LR Medžioklės įstatymo Nr. lX-966 14 str. papildymo įstatymo projekto“, projekto rengėjas nurodo: „Medžioklė – tai padidintos rizikos veikla, kurios metu galima kažką sužeisti, sužaloti ar pačiam susižaloti, apgadinti trečiųjų asmenų turtą… Įprastai asmens civilinės atsakomybės draudimas negalioja medžioklės metu“.  

Štai čia ir atsiranda panašumas tarp Nikitos ir projekto rengėjų mąstymo. Jeigu medžioklė yra padidinto pavojaus šaltinis, tai kodėl važiavimas dviračiu, peilio turėjimas, golfo ar lauko teniso žaidimams (kamuoliukas juk irgi lekia apie 400 m/sek. greičiu – dar greičiau nei medžioklinio šautuvo šratai) netaikytinas privalomas civilinės atsakomybės draudimas. 

Dar keisčiau skamba teiginys, kad  įprastos civilinės atsakomybės draudimas netaikomas medžioklės metu. Juk visa, kas įstatymo nedraudžiama, turi būti taikoma. Seimo narys (bent jo padėjėjai) tai turėtų  žinoti. Civilinio kodekso 6,251 str. 1 d. nurodoma „Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai“. Nuostata, kuri išplėtota šio kodekso 6,252 str. 1 d. „Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja“. Niekur nėra tokio teiginio, kad Civilinio kodekso nuostatos medžioklės metu negalioja. Todėl projekto rengėjų Aiškinamajame rašte teiginys, kad šis jų siūlomas projektas neprieštarauja įstatymams ar teisės aktams, yra nepagrįstas. Juk visi žinome, kad medžioklės metu  nušovus nemedžiotiną (ar tuo metu nemedžiotiną gyvūną), tai padaręs medžiotojas yra baudžiamas administracine nuobauda ir visada atlygina gamtai padarytą žalą. Gal čia gal ir slypi pagrindinė projekto mintis.

Žinome, kad sumedžiojus nemedžiotiną gyvūną žalos gamtai dydis siekia net tūkstantines sumas ir konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai: ginklai, automobiliai. Spaudoje ir kituose masinės informacijos priemonėse, pav. laikraštyje „Lietuvos rytas“, portale Miške.Lt ir t. t dažnai rašoma, kad už neteisėtai sumedžiotą gyvūną pažeidėjui buvo paskirta ne tik bauda, bet ir konfiskuotas prabangus visureigis,  gamtai padarytų nuostolių atlyginimas. Man atrodo, kad įstatymo  projekto Aiškinamajame rašte būtent ir užmaskuota šio Medžioklės įstatymo papildymo projekto mintis, kad žalą gamtai turėtų atlyginti ne ją padaręs asmuo, o… draudikas už visų medžiotojų suneštas privalomas įmokas. Pažeidėjas gautų tik administracinę nuobaudą, kuri keleriopai mažesnė už žalą gamtai. Iš publikacijų informavimo priemonėse matyti, kad konfiskuojant transporto priemones, jos būna nemažos vertės. „Dvariokai“ iš Premiezio dvaro ar Balbieriškio tokių neturi. Taigi iš tokio įstatymo papildymo laimėtų tik turtingi ir įtakingi asmenys. O ar tai ne konfliktas su antikorupciniais įstatymais?

Negalima sutikti su projekto rengėjo mintimis, kad įstatymo papildymas neigiamų pasekmių neturės. Medžiotojai moka mokesčius už priklausymą medžioklės organizacijoms. Gal šie mokesčiai ir nėra dideli, bet sekantis mokestis vadinamas „mokesčiu už plotus“, kuris per daug metų vis didėja ir sudaro keliatūkstantines sumas, yra didelės išlaidos medžiotojams. O jiems dėl sveikatos ar amžiaus problemų  tik kartą per metus (o neretai ir iš vis neinantis medžioti) paimančiam šautuvą į rankas finansiškai netgi nepakeliamas. Todėl man aišku, kodėl prieš daug metų vokietis, sužinojęs kad aš medžioju, pasakė: „Tai tu turtingas“. Taigi, ir priėmus siūlomą įstatymo pataisą aišku, kad „dvariokams“ medžioklė bus nepakeliama. O tai ir yra neigiamas poveikis asmens poreikių tenkinimui. 

Dar vienas neaiškumas: o kaip bus su atvykstančiais medžiotojais iš užsienio valstybių? Tai jis irgi privalės mokėti šią įmoką? Juk privalomai draudžiama civiline atsakomybe transporto priemonė, o ne vairuotojas. Todėl  draudimas ir galioja šalyje, kurioje mašina ar motociklas tuo metu yra. O kaip bus su medžiotoju, jeigu jo šalyje tokio reikalavimo nėra?

Ir dar viena mintis man kirba. O gal tai ir yra viena iš korupcinio mąstymo būdų? Aš ir skaitytojas šios pataisos galimų pajamų paskaičiuoti negalime. Bet draudimo bendrovės tai  moka. Gal joms tai būtų vienas iš pelno gavimo medžiotojų sąskaita būdų? Iš spaudos publikacijų matyti, kad siekiama apmokestinti ir žemdirbių tvenkinius, sandėlius ir t. t.

Taigi, Nikitos ir mūsų valdančiųjų norai ne visada skiriasi. Tik gal būdai pasirenkami skirtingi. O liaudis pasakytų: „Jiems vis maža ir maža“.