Skip to content

„Neužmirštuolė“ – prekybos ženklas, bet ne tautos simbolis

Benedikta NORVYDIENĖ

Laisvės gynėjų dienos minėjimo vertinimai plinta socialiniuose tinkluose, vyksta debatai televizijos laidose. Tauta svarsto, ko verta mūsų iškovota „laisva demokratija“, pilietinė kultūra. Koks elgesys pateisinamas rimties reikalaujančioje Sausio 13-osios dienotvarkėje.? O kokios protesto akcijos ir kada – galimos ir reikalingos?

Visos įmanomos policijos patikros, dalyvių skaičiaus ribojimai, visi kiti suvaržymai rodo, kad mūsų Valstybėje vyksta kažkas negero ir visai nieko bendro neturinčio su demokratija. Tolerancija įvardijami tik tie reiškiniai, kuriuose nėra prieštaravimų dabarinei valdančiai nomenklatūrai. Visos kitos nuomonės įtraukiamos į homofobiškų sąrašus, fundamentalias tautines vertybes ginantys piliečiai vadinami antivalstybininkais, fašistais su visokiais kitokiais epitetais. Mes stebimės Baltarusijos režimu, V. Putino diktatūriška valdymo politika, bet kuo virsta Lietuvos valdymo sistema, jei ne globalaus pasaulio purve (ne humanizme) mažos tautos ateitį skandinančiu Titaniku?.. Taip vadinamas „baubimas“ prie Parlamento rodo totalų nusivylimą tautos išrinktųjų sprendimais. 

Nesinori vėl visus skaitytojus kviesti prie „Adomo ir Ievos“, kad nuo pradžių pažvelgtume į žmonijos raidą, kurioje tos pačios Visatos ar Aukščiausio taisyklės galioja visose religijose… Tai gal neverta sunaikinti tūkstantmečių veiklos, kad vėl iš naujo netektų lipdyti vyro, jam moters ir pragaištingo obuolio Viešpaties vienatvėje… Bet grįžkime į šiandieninę tikrovę… Su žodžiais liberalu, tolerantiška atėjo pragaištis į daugelį gyvenimo sričių.

Tai, už ką kovojo mūsų protėviai, seneliai ir tėvai lieka tikrovėje nesvarbiu ir ne esminiu tautos būties dalyku. Prisidengiant pagarba istorijai, vykdomas globalus tautos „išlydymas“, o gal išskaidymas pasaulio tyruose. Daugelis dalykų kalba nekaltomis, bet svariomis detalėmis.

Dalis inteligentijos atkreipė dėmesį, kad visais laikais brangintus valstybingumo simbolius, o ne politikų vietoje šių simbolių aktyviai populiarinamą „neužmirštuolę“, stengiamasi išstumti iš visuomenės akiračio. „Neužmirštuolė“ – prekybos ženklas konkretaus asmens, apie kurį išsamesnę informaciją lengvai rasime socialiniuose tinkluose. Patriotų krauju aplaistyti Lietuvos valstybingumo simboliai – Vytis, Gedimino stulpai ir Trispalvė – susiję su kova už Lietuvos laisvę, tai – tautos bei valstybės simbolika, nieko bendra neturinti su „neužmirštuolės“ naujadaru. Retoriškai klausiama: „Ar regite Joną Basanavičių arba Adolfą Ramanauską-Vanagą su dirbtine „neužmirštuole“ atlape?“ 

„1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, visi Lietuvos valstybingumo simboliai buvo uždrausti. Už jų naudojimą iki pat Atgimimo buvo taikomos griežtos bausmės. Tačiau šie simboliai iš viešojo gyvenimo nedingo, jie ir toliau buvo naudojami pogrindyje. Tautos brangintus valstybės simbolius keičiant istoriškai Lietuvai ir tautai nieko nereiškiančiu ženklu, Lietuvos piliečių atmintis ir dėmesys nukreipiami nuo savo tautos ir valstybės laisvę įtvirtinusių istorinių simbolių į abstrakčias aukas už abstrakčią neapibrėžtą laisvę. Tokia laisvės samprata skirta ugdyti pasaulio piliečius. Ne už tai buvo kovota ir Sausio 13-ąją, kai aukos krito turėdamos labai aiškų tikslą – apginti tautos laisvę, atkurti nepriklausomą valstybę ir pačiai ją valdyti. Sausio 13-ąją Seimo gynėjai stovėjo už savo tautos ir valstybės, o ne kieno nors kito laisvę. Daug amžių kovą už Lietuvos laisvę įprasmina Vytis ir Gediminaičių stulpai, jau šimtą metų Lietuvos valstybingumo simbolis yra Trispalvė“, – primena Sausio 13-ąją Seimo gynėjus dvasiniu palaikymu stiprinęs kunigas Robertas Grigas.

Sausio 13-osios Laisvės gynėjų dienos minėjime įteikta 2021 m. Laisvės premija, skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ 1983–1989 metų vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei. Kronikos bendradarbių kovos, sudėtos ant istorijos aukuro – irgi už Lietuvos laisvę, kurios varžymus patiriame išnaujo ir kitomis formomis.

Asociatyvi nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here