Skip to content

Trys broliai partizanai

Parengė Jonas BALTAKIS

Švedriškės kapinėse dėmesį patraukia paminklas, kurio granite iškalti trijų apsikabinusių vyrų biustai. Tai paminklas trims žuvusiems broliams partizanams Butrimams. Jų istorija tokia. Salako valsčiaus Jakėnų kaime (dabar Kazitiškio sen.) gyveno Jono ir Julijos Butrimų šeima. Joje augo penki vaikai: Povilas, Bronius, Balys, Stasys, Ona. Tėtis mirė 1935 m. Sunki našta užgriuvo motinos pečius. Ši giliai tikinti moteris savo vaikus mokė būti dorais ir sąžiningais žmonėmis, mylėti Dievą ir Tėvynę.

Vyriausias sūnus Povilas BUTRIMAS-Vaidila, gim. 1921 m., partizanu tapo 1944 m. Žuvo 1947 m. gegužės 7 d. miške netoli Ginučių ir Šiliniškių kaimų, kai MGB apsupo išduotą partizanų bunkerį. Jėgos buvo nelygios, partizanai atsitraukdami šaudė. Dauguma pabėgo. 

Iš karto žuvo Petras ŠIMKŪNAS-Klajūnas iš Šeimaties k., o Povilas Butrimas-Berželis, Strausas, Vaidila, būrio, priklausiusio Lokio rinktinei, vadas, buvo sužeistas. Vienas pasilikęs mūšio lauke narsiai gynėsi, paleido šūvių seriją į kareivius. Vėliau nutilo, kareiviai puolė prie jo, o jis sviedė granatą, krito keletas nukautų, buvo sužeistų, žuvo ir Povilas. Kareiviai prišokę spardė nebegyvą kūną, o jų vyresnysis pasakė, kad ne spardyti reikėtų, o pasimokyti iš to „bandito“ kaip reikia kovoti. 

Kūnus paliko miške. Juos surado ryšininkas ir laikinai negiliai užkasė. Kai apie tai pranešė tėvams, jie nusprendė pasilaidoti sūnų. Motina naktį parsivežė kūną, kaimynai padarė karstą, pašarvojo žuvusį miškelyje, mergaitės nupynė vainikų, atnešė gėlių. Vėliau partizanas buvo slapčia palaidotas Švedriškės kapinėse.

Nors aplink lakstė kareiviai ir stribai su šunimis, namuose ir pas kaimynus darė kratas, durtuvais badė sienas, lubas, grindis ir netgi stogą, visur ieškojo žuvusiojo, bet per stebuklą nepastebėjo netoli nuo keliuko į Miškiniškės kaimą pašarvoto partizano ir degusių žvakių. Kapinėse kapas taip pat nebuvo surastas, nors buvo ilgai ieškota.

Bronius BUTRIMAS-Trimitas, gim. 1923 m., buvo suklastojęs dokumentus, gyveno legaliai. 1944 m. lapkritį su kirviu ir pjūklu ėjo į mišką ruošti malkų. Buvo stribų sulaikytas, apkaltintas, jog eina broliui „banditui“ Povilui statyti bunkerio, žiauriai muštas, tardytas, kankintas. Iš Zarasų išvežtas į Vorkutos lagerius. Grįžo 1947 m. žiemą. Kai 1948 m. į Sibirą ištrėmė motiną, Bronius išėjo partizanauti. Priklausė Prano Račinsko-Drugio būriui. 1948-ųjų gruodžio 18 d., norėdamas aplankyti sužeistą draugą, pateko į pasalą ir žuvo Gurkšnio sodyboje (Stūglių k., dabar Utenos r.). Dar gyvą jį įmetė į vežimą, nuvežę į Tauragnus, prie stribyno pribaigė ir kažkur užkasė. Kapas nesurastas. 

Stasys BUTRIMAS-Kėkštas, gim. 1934 m., nuo 13 metų buvo ryšininkas, žinomas Žirnio slapyvardžiu, mokėjo gerai laikyti partizanų paslaptis, partizanu tapo dar neturėdamas 16 metų. Jis žuvo 1950 m. kovo 9 d. prie Laukstenių k. (netoli Kazitiškio). Laukstenių bunkeryje (tarp Ažusienio ir Mikalinės kaimų, Ažvinčių girios 171-ame kvartale) septyniolikos MGB kareivių būrys su šunimi aptiko tuščią bunkerį, kuriame rado pistoletą ir granatą. Nusekė pėdsakais ir pavijo 6 partizanų grupę. Susišaudė. Žuvo partizanai: Stasys BUTRIMAS-Žirnis, Kėkštas, Petras CICĖNAS-Žalgiris, gim.1922 m. Daubariškės k., Daugėliškio valsč., Erškėčio kuopos partizanas, 1947 m. pabaigoje–1948 m. pradžioje – Lokio rinktinės (Vytauto apyg.) štabo apsauginio būrio vadas, nuo 1948-03-01 – Lokio rinktinės adjutantas.

Žuvo ir Jonas ČIČELIS-Ramūnas, Šermukšnis, gim. 1922 m. Rokėnų k., Kazitiškio sen., Alfonsas (Balys) ŠIDLAUSKAS-Dobilas, gim. 1916 m. ir Albertas VYTĖNAS-Siaubas, gim. 1921 m. Ažvinčių kaime, Kazitiškio sen.

Šio mūšio metu nušautas MGB kareivis – šuns vedlys, dar vienas kareivis sužeistas. Partizanai neteko arklio su vežimu, 2 automatų, 2 šautuvų, pistoleto, 154 šovinių. Į MGB rankas pateko 31 nuotrauka.su Petru Cicėnu-Žalgiriu, Jonu Čičeliu-Ramūnu Šermukšniu, Albertu Vitėnu-Siaubu. Kūnai niekinti Ignalinoje, sukapoti gabalais ir sumesti į lauko tualetus.

Kai trijų žuvusių partizanų motina Sibire gavo žinią, jog žuvo jos jauniausias sūnus Stasiukas, eidama iš darbo taigoje, atsilikdavo nuo draugių ir šaukdavo savo sūnus vardais, aidui atkartojant jai rodėsi, jog sūnūs ją girdi ir atsiliepia…

Paspruko JURGIS RŪKAS-Ilgakojis, Varnas, Vėtra, g. 1926 m., iš Rokėnų kaimo, Kazitiškio sen. Buvo neįgalus, bet 1950 m. išėjo į mišką pas partizanus. Žuvo 1951 birželį prie Jurgėnų malūno (Kazitiškio sen.). 

Sesuo Ona BUTRIMAITĖ, partizanų ryšininkė Daina, buvo teista, bausmę atliko Sibiro lageriuose, tremtyje (dabar gyvena Kaniūkuose). 

Ketvirtas brolis Balys BUTRIMAS, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, sužeistas prie Sedos kovose su Raudonąja armija, gydytas vokiečių ligoninėje, pasitraukė į Vakarus, Angliją. Nieko nežinojo apie savo šeimos likimą, kol pats neparašė laiško namo. Paštininkė persiuntė broliui Povilui į Jakėnų kaimą adresuotą laišką į Sibirą. Sesuo ir motina ten jau gyvenusios kartu, ilgai galvojo, kaip pranešti apie save, kad neužkliūtų cenzūrai. Sesuo parašė taip: „Mudvi su mama gyvename kurorte, o visi trys broliai gyvena pas tėvelį…“ Jau miręs.

xxx

1944–1952 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo suimta 18 819 partizanų, iš kurių 12 459 buvo pogrindžio kovotojų rėmėjai. Per visą partizaninio karo laikotarpį Lietuvoje žuvo 20 101 partizanas (www.lggrtc.lt inf.). Taigi, taikliu istoriko Bernardo Gailiaus pastebėjimu, Lietuva su Sovietų Sąjunga 1944–1953 metų laikotarpiu net kariavo 10 metų. 

Pagal turimus įvairius dokumentus ir duomenis, bandžiau suskaičiuoti, kiek vyrų ir moterų į mišką buvo išėję mūsų rajone. Suskaičiavau apie 730 (be ryšininkų). Skaičius, žinoma, apytikris. Bet Ignalinos krašto muziejuje iki šiol dar nėra bent nedidelės ekspozicijos skirtos pokario kovoms, o žuvusieji jos tikrai nusipelnė.

Utenos laisvės kovų muziejaus inf. ir nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here