Per atstumą žvelgiant į paskutinės savaitės įvykius LR Seime, tenka pasitikrinti asmeninį moralinį stuburą, kantriai išlaukti priverstinės tylos pauzę ir gyventi visiškai nepasitikint tautos išrinktųjų planais ir filosofija. Daugelis kalba apie brandos ir patirties stoką dabartiniame valdančiųjų flange, bet žmogaus toliaregiškumas nepriklauso nuo amžiaus, tai – dvasinė duotybė, kuri yra arba ne. Tuščias pasitikėjimas savimi menkina lyderių poziciją ir, nesuvokdami situacijos rimtumo, jie toliau daro grubias klaidas, kurios ateityje fundamentaliai keis Lietuvos veidą.
Valstybinės kalbos apsaugos srityje dirbantys visuomenininkai, prieš lemiamą balsavimą, perspėjo Seimo narius, nepriimti, jų nuomone, Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo projekto ir pažadėjo balsuosiančius už nuostatą leisti Lietuvos piliečio pase ir kituose oficialiuose dokumentuose Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis oficialiai paskelbti „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikais“ ir aprašyti jų veiklą to paties pavadinimo knygoje. Seimas jau pažemino konstitucinį valstybinės kalbos statusą, todėl leidinys su išdavikų pavardėmis tikrai pamatys dienos šviesą. Sausio 18 d. ryte dar prieš rytinį Seimo posėdį susirinkę Seimo tesės ir teisėtvarkos komiteto nariai greituoju būdu, niekam neprieštaraujant, atmetė Seimo teisės departamento išvadą, kad jų palaikomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-535(2) prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, nes nepaiso VLKK išvados teigiančios, kad išimčių leidžiančių asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba negalima plėsti.
Viešai pasiskelbta, kaip prieš valstybinę kalbą bus kovojama toliau.
Jau imta svarstyti tomaševskninkų siūlomą projekto pataisą leisti dokumentuose rašyti nevalstybine kalba, naudojant rašmenis su visais galimais diakritiniais ženklais.
Šiam pasiūlymui nepritarta tik laikinai. Už balsavo – 3 komiteto nariai (Česlavas Olševskis, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis), prieš – 3 (Irena Hase (Haase), Andrius Navickas, Stasys Šedbaras), o 2 komiteto nariai (Agnė Širinskienė ir Aušrinė Armonaitė) susilaikė.
STTK pirmininkas S. Šedbaras ir A. Armonaitė savo balsavimo motyvus paaiškino tuo, kad pirma reikia pasirūpinti, kad įstatymo projektas praeitų, o tada jau imtis tolimesnių žygių.
Ne tik lenkakalbiai politikai, bet ir juos karštai palaikantys konservatorių partijos atstovai prabilo apie kovos pradžią, kad dabar, kai įteisintos „x“, „w“ ir „q“ raidės, būtina imtis visų lenkiškų ir kitų tautų rašmenų, nes, kai vieniems bus leidžiama, o kitiems – ne, žmonės dar labiau jausis diskriminuojami ir varžomi.
Prieš šio įstatymo priėmimą pasisakantys kalbininkai ir visuomenininkai LR Seimą įspėjo, kad kelių nelietuviškų rašmenų įteisinimas atvers Pandoros skrynią ir teks įsileisti visus – apie 150 lotyniško pagrindo rašmenų su skirtingais diakritiniais ženklais.
Dabartinė valdžia nepaiso jokių ekspertų patarimų ir išvadų, nežada kreipti dėmesio į šiuos perspėjimus ir jau atvirai pareiškia, kad tokių tikslų įgyvendinimui ieškos lėšų.
Tuomet, mieli skaitytojai, tenka į tyrus pasiųsti retorinį klausimą – Lietuva, kaip išliksi?.. Kaip gyvensime? Labai sudėtinga po vieną išsaugoti savo kalbą – lietuvybės šventovę, kurios nesugriauna praeinanti politika ir nesutrypia laikas.
R. Daukanto pieš.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!