Naminių svirplių auginimą žmonių mitybai, kaip alternatyvą įprastinei gyvulininkystei, jau kaip ir įsisavinome. Kadaise rašiau, kad svirplių auginimas mitybai plačiai pinta daugelyje šalių ne tik Azijos tautose, kur maistui nuo seno vartojama daugybė įvairiausių rūšių bestuburių. Ir štai turime berods vienintelę svirplių fermą mūsų rajone. Tai J. ir V. Trečiokų, gyvenančių Dūkšte, JOLVIK svirplių ūkį. Reikia pastebėti, kad bandoma auginti ir didžiuosius milčius, nors daugumai jie mažiau sukeliantys „apetitą“ vabzdžiai. O dar mažiau patrauklios musės, kurios leidžiamos kultivuoti žmogaus mitybai. Tai juodosios ir kambarinės musių rūšys. ES šalyse leista kultivuoti 7 vabzdžių rūšis. Be paminėtų, tai malūninis juodvabalis bei jamaikinis ir juostuotasis svirpliai. 

O ką galima pasakyti apie tarakonų kultivavimą? Eiliniam žmogui turbūt ir plaukai pasišiauštų ant galvos, jei būtų pasiūlyta paragauti tarakonų mėsytės. O vis dėlto. Bet pradžiai – apie tarakonus. Jų pasaulyje priskaičiuojama apie 4,5 tūkst. rūšių ir, kas įdomu, tarakonų būriui priklauso ir termitai, kuriuos norėtusi matyti priskiriamus prie skruzdžių. Suprantama, daugiausia tarakonų rūšių gyvena šilto ir tropinio klimato zonoje. Net 16 rūšių įrašytos į tarptautinę Raudonąją  knygą (8 rūšys, manoma, ko gero, jau išnykusios), praktiškai jos paplitusios Seišelių salose, o viena rūšis jau išnykusi, kitų rūšių egzistavimas neaiškus. Žemėje jie pasirodė prieš beveik 360 milijonų metų, pačios didžiausios rūšys gali siekti iki 10 cm. Kas įdomu, kad daugelis dabar egzistuojančių gyvūnų rūšių priešistoriniais laikais turėjo žymiai didesnius savo giminaičius, bet tarakonų fosilijų nerasta didesnių nei dabartinės rūšys. Minta įvairiu, daugiausia augaliniu maistu, pūvančiomis organinėmis medžiagomis. Turi sparnus, bet paprastai tik patinai skraido, labiau jie mėgsta bėgioti. Lietuvoje aptiktos ir gyvena tik 4 rūšys, o Europoje – 15 rūšių.

Na, o dabar apie pramoninį tarakonų kultivavimą. Ir žinoma ne kur nors kitur, jei ne Kinijoje, rasi tarakonų fermų, užsiimančių gana pelninga veikla. Jei nori stebuklų, paradoksų, neįtikinėtinų dalykų – dairykis pas kinus. Man keista, kad ši šalis įvardijama kaip antra pasaulio ekonomika. Kai pasižiūri pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius (akmens anglies, plieno, cemento, kiaulienos gavybą), jie gamina pusę pasaulinės gamybos. Ką tai reiškia? Tai yra daugiau kartu sudėjus, nei JAV, Kanada, Japonija, Rusija, Indija, Australija, Brazilija ir dar apie 200 šalių. O kur šimtai kitų gaminių, kurie pagal gamybos apimtį yra pasaulyje pirmoje vietoje. 

Iš jau minimų auginamų tarakonų, kinai pagamina beveik milijardą dolerių vertės įvairios produkcijos, kuri sudaro, ko gero, tūkstantąją žemės ūkio produkcijos dalį. Mūsų visas gyvulininkystės sektorius 2021 m. pagamino produkcijos už 939,4 mln. eurų. Kinijoje teigiama, kad tarakonų produkciją vartoja apie 40 mln. gyventojų. Labai paklausus tarakonų pienas. Pasirodo, kad yra vienintelė tarakonų rūšis DIPLOPTERA PUNCTATA, kur patelės savo jauniklius maitina pienu, jei taip galima tai pavadinti. Mokslininkai jo sudėtyje rado baltymą, kuris kelis kartus vertingesnis už karvės pieną. Buvo galima rasti straipsnių su antrašte „Karvę stumkite į šalį – melžti reikia tarakoną“. Vaistai pagaminti iš tarakonų vartojami kvėpavimo takų, skrandžio ir kitų ligų gydymui. Tačiau daugiausia iš tarakonų gaminami pašarai kiaulėms, paukščiams ir žuvims. 

Įdomus atvejis nutiko pas vieną kinų tarakonų augintoją. Iš fermos  pabėgo milijoninis jų pulkas į kukurūzų lauką. Aišku, jie buvo greitai insekticidais sunaikinti. Kad nebūtų uždrausta tokia veikla, fermeris gana lengvai išsprendė problemą. Aplink fermą iškasė griovį su vandeniu, kur sprunkančių tarakonų laukia įveistos žuvys. Taigi, pelningas verslas nebuvo sužlugdytas. Tarakonų  veisimas yra gana paprastas. Jie yra vislūs, iš vienos patelės per metus per eilę kartų galima sulaukti iki 300 tūkst. palikuonių, neišrankūs maistui, atsparūs ligoms. Praktiškai idealus kultivavimui gyvis, kurį galima panaudoti kaip natūralų ekologinį pašarą, auginant naminius paukščius, gyvulius ir žuvis. O juk daugelis maisto atliekų keliauja į sąvartynus, kur teršiama aplinka ir pan. Visa tai galima utilizuoti į vertingą gyvūnams pašarą. Reikia pastebėti, kad egzotinių gyvūnų augintojai seniai, kaip gyvą maistą, savo augintiniams augina tarakonus, o didžiuosius  Madagaskaro šnypščiančius tarakonus augina kaip dekoratyvinius objektus. Nereikėtų su pasišlykštėjimu žiūrėti į šiuos gyvosios gamtos atstovus, nes jie reikalingi ekosistemai, o ir žmogus gali turėti praktinės naudos.