Skip to content

Nebijokime prašyti Šventųjų pagalbos

Sigita TELYČĖNAITĖ

Pirmoji vasario savaitė katalikų kalendoriuje – ryški švenčių ir minimų dienų skaičiumi, kurios yra svarbios visiems atėjusiems Naujiems metams ir kiekvienam tikinčiajam kuria saugumą tiek dvasiniame, tiek fiziniame lygmenyje. Apie Grabnyčias, Šv. Blažiejaus ir Šv. Agotos dienų reikšmes kalbamės su kunigu Miroslavu ANUŠKEVIČ. 

„Pagal Įstatymą, moteris, pagimdžiusi sūnų, keturiasdešimt dienų negalėjo artintis prie šventyklos. Tam laikui praėjus, jai reikėdavo apsivalyti, paaukojant auką. Ji turėdavo aukoti avinėlį kaip sudeginamąją auką ir purplelį arba balandį kaip išperkamąją auką. Pagal kitą Įstatymo potvarkį, pirmagimis sūnus priklausė Dievui, todėl jį reikėjo išpirkti penkiais siklais. Siklas Šventyklos matais svėrė dvidešimt obolų (obolas – sidabrinė senovės Graikijos moneta). 

Marija ir Juozapas keliavo iš Betliejaus į Jeruzalę. Juozapas nešė kuklią auką, kurią motina turėdavo paaukoti kunigui. Jie perdaug neturtingi, kad įstengtų nupirkti avinėlį ‒ be to, jų Jėzus yra Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes. Jeigu motina būdavo neturtinga, įstatymas reikalavo, kad vietoje jo būtų paaukotas purplelis ar balandis. Nekalti paukščiai simbolizuoja skaistumą, ištikimybę, paprastumą. Juozapas taip pat davė penkis siklus kaip išpirką už pirmagimį – Marijos vienintelį Sūnų, kuris teikėsi tapti mūsų broliu ir priimdamas mūsų prigimtį padaryti mus savo prigimties dalininkais.

Šis didis įvykis Jeruzalėje  – Kristaus paaukojimas negalėjo praeiti be stebuklo – pati Šventoji Dvasia didingoje šventykloje esančiam kūdikėliui pasiunčia liudininką, kuriuo tapo Simeonas. Tos pačios Šventosios Dvasios paraginta, tuojau į šią vietą atskuba šventoji Ona, Fanuelio duktė, garsėjanti pamaldumu ir gerbiama dėl garbaus amžiaus. Simeonas ir Ona, Senojo Testamento atstovai, vienu balsu iškilmingai šlovino džiaugsmingą Kūdikio atėjimą, kuris atnaujins žemės veidą.

Tokia yra keturiasdešimtosios dienos paslaptis – Grabnyčios, kurios puikia apsivalymo švente užbaigia šventąjį Kalėdų laiką. Romos Bažnyčia ją visada laikė Švenčiausios Mergelės Marijos švente. Tikrai tą dieną Viešpats yra aukojamas šventykloje, bet šis paaukojimas yra Švč. Mergelės Marijos apsivalymo pasekmė. Garbė, kurią Bažnyčia tokiu būdu atiduoda Motinai, iš tikrųjų yra skirta didesnei jos Dieviškojo Sūnaus garbei, nes Jis yra visų šių privilegijų, kurias gerbiame ir garbiname Marijoje, Kūrėjas ir Tikslas.

Šią dieną bažnyčiose šventinamos žvakės, kurios naudojamos, daugiausia kaip apsauga nuo stichijų, gamtos anomalijų. Daugelis šeimininkų tomis žvakėmis žegnodavo namų lubas nuo perkūnijos ir vėtrų. Grabnyčių žvakė uždegama mirštančiam žmogui, gyvenusiam pagal Evangeliją, patyrusiam Aukščiausio šviesą ir grįžtančiam į Tėvo namus. Prie tokios žvakės galima melstis, kada negandos ir sunkumai aplanko šeimas, kad Kristaus šviesa apšvietų mūsų širdis – pasakoja kunigas Miroslav Anuškevič.

Pasak dvasininko, daugeliui katalikų svarbi ir vasario 3-oji., kuomet minima Šv. Blažiejaus diena. Filosofas, gydytojas, vyskupas ir kankinys kilęs iš Kapadokijos (Maž. Azija). Šventės metu paplitusi „gerklės palaiminimo“ sakramentalija atliekama paliečiant gerklę dviem sukryžiuotom žvakėm arba patepant palaimintu aliejumi, prašant šv. Blažiejaus užtarimo. Ši apeiga artimai susijusi su tradicija, kuri perduoda, jog vyskupas Blažiejus stebuklingai išgelbėjo berniuką, kurio gerklėje buvo įstrigęs kaulas ar ašaka. Šią dieną Šv. Blažiejaus užtarimo turi prašyti oratoriai, dainininkai, o ypač visi sergantys kvėpavimo takų ligomis. Vyskupas Blažiejus mirė nukankintas apie 316 metus, tikėjimas jo stebuklinga jėga ir liudijimai skatina tikinčiuosius ieškoti pagalbos maldose į Šventąjį.

Vasario 5-ąją – Šv. Agota, kankinė, gyvenusi Katanijoje, Sicilijoje. Pasak šventųjų gyvenimų aprašymų, Agota gimė turtingoje šeimoje Sicilijoje. Priėmusi krikščionių tikėjimą nusprendė gyventi nekaltybėje. Jauna mergina, dėl tikėjimo, atsisakė tekėti už Katanijos miesto prefekto, todėl buvo visaip mėginama ją palaužti, pradėta persekioti pagal Decijaus antikrikščioniškuosius įstatymus. Prieš jos valią atiduota į viešnamį, vėliau įmesta į kalėjimą, kur jai nupjautos krūtys, o po kankinimų, sudeginta ant laužo. 

Šią dieną Šv. Agotos užtarimo reikia prašyti visoms moterims, kenčiančioms nuo krūtų vėžio, maitinančioms mamoms. Pasakojama, kad įvykus žemės drebėjimui ir įsiveržus ugnikalniui, Šventoji malda užtarė miestą nuo sunaikinimo, todėl tikima, kad ji apsaugo nuo ugnies. 

Šv. Agotos dieną bažnyčiose šventinama duona, vanduo, o senovėje buvo šventinama ir druska. Yra begalės liudijimų apie stebuklina Agotos duonos veikimą. Šventintos duonos gabalėlis, su tikėjimu įmestas į degantį namą, nuramina liepsną, keičiasi vėjo kryptis. Galiu paliudyti asmeniškai, kad mamos apsaugai įdėta Agotos duona, daugelį metų mane ir bagažą saugojo įvairiose kelionėse. Šv. Agotos užtarimu tiki daugelis keliautojų, vairuotojų, pavojingus darbus dirbančių asmenų. Tikima, kad Šv. Agotos duona nuramina mūsų dvasios ugnį, palengvina nerimo ir agonijos akimirkas.

Kai kuriems atrodo, kad toks tikėjimas Šventųjų galiomis yra naivokas ir primityvus, bet Šventame Rašte parašyta – „Tebūna tau – kaip tu įtikėjai“. Nuo mūsų tikėjimo gelmės, paprastumo ir tyrumo priklauso veikimo jėga, vaikams – dangaus karalystė…“, – nuoširdžiai akcentuoja dvasininkas.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here