Kalendorinei žiemai beliko vos trys savaitės. Įvertinti, kokia buvo žiema, dar truputį per anksti. Bet esminį bruožą galima konstatuoti – žiemos pas mus dar neišnyko. Ši buvo švelni, bent iki šiol, be stiprių šalčių ir speigų, didelių pūgų. O kai nėra didelių šalčių, didėja tikimybė sulaukti uraganinių vėjų, kas ir nutiko sausio 14 ir 29 d., itin vakarinėje šalies dalyje. Bet meteorologai jau keletą metų konstatuoja, kad klimatas globaliai šiltėja.

Taip, daugiamečiai pasaulio temperatūrų vidurkiai – labai svarbūs rodikliai, stebint ir norint pristabdyti klimato atšilimą. Bet nemažiau svarbūs kiti aspektai. Imkime, pavyzdžiui, gegužės vidurio keletą naktų. Jei temperatūra per patį sodų žydėjimą sudygusių vasarinių kultūrų atvirame grunte nukristų iki minus 8 ar 10 laipsnių arba vasaros viduryje užkluptų daugiau nei 30–35 laipsnių karščiai kokiai savaitei? Arba galinga kruša, o rudeniop prapliuptų liūtys savaitei? Nereikia net visų ekstremalių paminėtų sąlygų, vienam sezonui užtenka ir vienos iš jų, kad metai žemės ūkiui būtų įvardinti kaip nepalankūs, labai prasti. O metinis temperatūrų vidurkis gali parodyti, kad metai buvo normalūs, net rodantys sumažėjimą. 

Man kyla mintis – net jei ir pavyktų ženkliai sumažinti CO2 emisiją į atmosferą, vargu ar pavyktų išvengti ekstremalių reiškinių: uraganų, tornadų, potvynių, žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, kurie ne tik gali pakenkti žemės ūkio produkcijos gamybai, bet ir turėtų įtakos žmonių emigracijos srautams, konfliktų paaštrėjimui tarp šalių. 

Koks bus pavasaris – dar taip pat anksti prognozuoti. Tiesa, garsusis „liaudies meteorologas“ švilpikas Filas iš JAV Pensilvanijos valstijos išpranašavo vėlyvą pavasarį, bet tikriausiai Amerikai, o ne mums, europiečiams. Mūsiškis barsukas, atrodo, irgi išpranašavo ilgą, vėlyvą pavasarį, nes sausio 25 d. išlindęs pamatė savo šešėlį. O realiai pavasaris ne už kalnų, tai rodo jau ir klevo sulos tekėjimas Pamaryje.

O dabar grįžkime arčiau realijų. Atrodo, jau daugiau galėsime įvėpti gaivaus oro, neberodysime tų galimybių pasų, nors logiškai žiūrint, kai užsikrėtimų didėja, reikėtų „dvigubinti“ ir panaudojimo reikalingumą. Aš patenkintas, kad mano įžvalgos dėl kovido valdymo, parašytos dar prieš Naujuosius Metus, praktiškai 100 proc. pasitvirtino. Kai pasirodė pirmieji duomenys, kad omikronas labai plinta, bet yra ne toks mirtinai pavojingas, kaip delta atmaina, rėmiausi biologiniu dėsniu, jog labai plintantis omikrono virusas ,,nesistengs“ pražudyti savo šeimininko, o priartins pandemijos pabaigą. Taip, beje, ir nutiko. Panašiai atsitiko 2002 m., kai į mūsų šalį atkeliavo kerškandė ir masiškai pažeidė kaštonų lapiją. Net rimti mokslininkai teigė, kad po tokios drugelio invazijos po 10-ties metų kaštonų neliks. Bet jie ne tik nežuvo, bet kasmet subrandina ir daigias sėklas. Valdžiai reikėjo beveik dviejų mėnesių, kad įsitikintų, jog nei skiepai, nei juolab galimybių pasas nestabdo kovido plitimo. Nori nenori, bet daugumai teks tiesiog persirgti. Net ir kinams drastiškomis priemonėmis nepavyksta jo suvaldyti. Apie privalomą skiepijamasi tebekalba tik viena kita šalis. O rudenį, ko gero, sulauksime ne kovido, o endeminio sezoninio gripo.

Iki kalendorinio pavasario liko visai nedaug laiko. Nesvarbu ar jis vėlyvas, ar šaltas bus, visiems gamtos gėrybių puoselėtojams prasideda (prasidėjo) savi darbai ir rūpesčiai. Didžiausias galvos skausmas didiesiems augalininkyste besiverčiantiems ūkininkams – trąšų kainos, tad visų akys krypsta į kalio trąšas. Ne tik dėl kosminių jų kainų, bet ar iš viso bus patenkinti poreikiai. Sunku įsivaizduoti, kokia bus grūdinių kultūrų savikaina ir realizacijos kaina. Be trąšų kainos, būsimoms grūdų kainoms ženklią įtaką dar daro kuro sąnaudos. Ar nereikės persiorientuoti daugiau į bearimines technologijas, ar ariamas dirvas paleisti pievomis? Tad nuo pavasario laukiama daug nežinomybės: ar išsikvėps kainų pasiutpolkė, ar galutinai baigsis pandemija, pagaliau kuo baigsis nuolatiniai gąsdinimai karo šmėkla (rusai puola), kaip išsispręs santykiai su Kinija ir pan.

Skaitytojams belieka palinkėti ramiai pasidžiaugti švelnios žiemos suteiktais malonumais, laukti gerų mūsų sportininkų pasiekimų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse ir savo turimose valdose palengva ruoštis pavasario darbams.

Facebook nuotr.