Skip to content

Mokykloms linkiu stiprybės, o Vyriausybei – daugiau sveiko proto

Jonas BALTAKIS

Vasario 21 d. Ignalinoje lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su savo palyda. Apie šį vizitą rašėme penktadienį. Pasibaigus vizitui, kalbėjomės su Seimo nariu Gintautu Kinduriu, kuris dalyvavo ministrės susitikimuose su savivaldybės valdžia ir mokyklų vadovais.

– Kaip šis vizitas atrodo Jūsų akimis?

– Skelbta, kad vizitas darbinis, tačiau Vyriausybės sprendimas dėl švietimo įstaigų tinklo reformos jau priimtas gruodį, jis įsigalios nuo rugsėjo 1 d., tad esminių nuostatų jau nepakeisi, nebent vieną kitą detalę, todėl šis vizitas labiau draugiškas ministrės apsilankymas, nei darbinis, kažką sprendžiantis. Mano dalyvavimas šiame susitikime buvo nelabai pageidautinas, bet turėjau teisę jame dalyvauti kaip ignalinietis ir čia išrinktas Seimo narys. Viską atidžiai išklausiau, o po susitikimo ministrei uždaviau esminį klausimą. Mokyklų tinklo pertvarkymo taisyklės remiasi į mokyklų dydį, vaikų skaičių klasėse, nuo to priklauso finansavimas. Tačiau kodėl šie reikalavimai netaikomi privačioms mokykloms? Savivaldybė, turėdama pora vaikų mažiau, nei nustatyta taisyklėse, jau negali finansuoti mokyklos, kad ją išlaikyti, o privačiai mokyklai leidžiama turėti ir mažesnį mokinių skaičių, ir gauti valstybės finansavimą. Keistas požiūris, kai valstybinėse mokyklose kokybės siekiama per didesnes mokyklas, o privačiame sektoriuje į dydį nekreipiamas dėmesys. Suprantama, aiškaus atsakymo negavau. Reikia pagirti ir padėkoti mokyklų vadovams ir mokytojams, kurie dirba tokiom nuolat besikeičiančiom sąlygom. Sprendimus priima Vyriausybė ir ministerija, po to savivaldybės turi prie jų prisitaikyti, o mokyklos visą tą laiką yra nežinioje. Džiugu, kad mokyklų vadovai stengiasi atsivežti vaikų ir siekia rezultatų, atitinkančių reikalavimus.

Daugelis savivaldybių yra panašios, bet kiekviena turi ir tik jai būdingų bruožų dėl teritorijos dydžio, gyventojų skaičiaus, bedarbystės lygio, dėl miestelių ir kaimų geografijos, todėl keisčiausia, kai Vyriausybė visoms savivaldybėms taiko vienodą šabloną, visas mauna ant to paties kurpalio. Jau vien todėl akivaizdu, kad Vyriausybės sprendimas nėra geras, nes savivaldybėms nelieka vietos pačioms spręsti taip, kaip nori tėvai, mokytojai, kaip naudingiau joms pačioms.

– Prieš porą metų rajono savivaldybė Dūkšto ir Daugėliškio mokyklas prijungė prie Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos. Toks įspūdis iš pokalbio su ministre, kad ji manė, jog šios mokyklos yra kažkur šalia Didžiasalio ir nustebo, kad, tarkim, iki Dūkšto net arti 70 km. Ar tikslingas buvo toks prijungimas?

– Kaip sakiau, kad kiekviena savivaldybė yra labai individuali. Akivaizdu, kad Dūkštas su Ignalina susietas jau pusantro šimto metų geležinkeliu, yra artimos teritorijos. Daugeliui dūkštiečių tapimas Didžiasalio skyriumi pasiuntė prastą signalą atidžiau žiūrėti į perspektyvą. Taisyklės nedraudžia vaikams eiti į kitų savivaldybių mokyklas ir daugelis įvairaus amžiaus Dūkšto mokinių pasirinko Visagino mokyklas. Todėl labai tikėtina, kad šis savivaldybės sprendimas nebuvo labai tinkamas ir racionalus, ir, manau, kad jis turėjo įtakos vaikų sumažėjimui, kas vėliau neleis sukomplektuotiklasių.

– Ministrė patvirtino, kad Didžiasalio gimnazijai, kaip pasienio mokyklai, bus taikomos išlygos, jei jai pritrūktų kelių mokinių…

– Taip, bent jau iki 2024 m. Didžiasaliui yra numatytos tokios išlygos. Jis yra pasienyje, toli nutolęs nuo rajono centro. Suprantamas tėvų ir mokytojų noras išlaikyti savo gimnaziją. Tačiau kaip bus vėliau – neaišku. Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklos“ projektą, jame galės dalyvauti ir būti finansuojamos tik mokyklos, turinčios ir turėsiančios ateityje ne mažiau kaip 200 vaikų. Didžiasalyje be Dūkšto ir Daugėliškio skyrių jau dabar tų 200 nėra. 

– „Tūkstantmečio mokyklos“ projektas artėja. Prisijunti prie jo ar ne – spręs mokyklos ir vietos valdžia, lems galimybės, atitikimas sąlygoms. Ką reikš prisijungti prie projekto ar neprisijungti?

– Projektas paprastas, sąlyga – 200 mokinių dabar ir ateityje. Jį vertinčiau dviprasmiškai. Iš vienos pusės ateis lėšos, kurias mokyklos galės panaudoti mokymo bazės gerinimui, stiprinimui, modernizavimui, antra vertus, tai bus savotiškas finansinis bizūnas ir stūmimas, kad reikia uždaryti visas mokyklas ir palikti tik vieną didelę, kurią ir finansuos. Šis projektas – savotiškas saldainiukas su ne itin skaniu įdaru – mažinkit mokyklų skaičių ir gausit finansavimą.

– Pabaigai, trumpai keletą žodžių apie tai, kas vyksta Seime, ar stipriai laikosi valdančioji koalicija, o taip pat ir opozicija?

– Sesija prasidės kovo 10 d. (interviu imtas iki karo Ukrainoje pradžios, kuri, kaip matėme, kažkiek pakoregavo Seimo darbą – aut.). Dabar vyksta komitetų, komisijų posėdžiai, rengiami, derinami sprendimų projektai. Koalicijos – tiek valdančioji, tiek opozicijos – laikosi, nors nesutarimų atskirais klausimais ir ten, ir ten būna. Pavasario sesijoje vėl bus stumiami partnerystės ir lengvų narkotikų legalizavimo įstatymų projektai, o dėl jų net tarp valdančiųjų yra nesutarimų ir skirtingų nuomonių, ginčijamasi dėl Konstitucijos pakeitimo dėl tiesioginių merų rinkimų ir ypač dėl būsimų merų įgaliojimų. Kas dėl manęs, tai esu užregistravęs įstatymo projektą šiuo metu aktualiu klausimu – dėl PVM mažinimo. Siūlau PVM tarifą mažinti ne tik centralizuotai šilumos energijai (kaip jau yra dabar, o Vyriausybė siūlo nulinį), bet ir dujoms, naudojamoms šildymui bei nepriklausomų elektros tiekėjų teikiamai elektros energijai. Priminsiu, kad malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, jau yra taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas.

– Ką dar norėtumėte pridurti prie to, ką pasakėte?

– Grįžtant prie pokalbio temos, noriu rajono mokykloms palinkėti stiprybės, o Vyriausybei ir ministerijai – sveiko proto, kad nebūtų kaip šiandien: sprendimas jau priimtas, o vyksta esą „darbinis“ vizitas, kuris nieko nelemia. Savivaldybėms linkiu vienybės surandant galimybių finansuoti savo mokyklas, kai joms pritrūks kelių mokinių iki komplekto, nes būtent jos atsako už švietimą savo rajonuose, o Vyriausybei iki rudens dar pagalvoti ir suteikti daugiau išlygų ir erdvės sprendimų priėmimui vietose.

– Dėkoju už pokalbį!

Gali būti aktualūs INDĖLIAI

3 komantarai (-ų)

  1. Meras nuosavuose savaitės akcentuose sako seimo nario nematė nuo praeitos vasaros. Matyt apako ne kitaip, laimei kažkuria laikui praregėjo. Tik kodėl meras neparašė tiesos, kad ir šį kartą buvo pasakyta kad seimos nariui neleidžia dalyvauti, bet seimo narys nepakluso. Taip pat ir tarybos nariams nebuvo leista ateiti į susitikimą, atseit dėl įtemtos ministrės darbotvarkės. Bet prie ko čia darbotvarkė jei būtų arėję daugiau žmonių į salę. Pavarčiau žinias, tai kitose rajonuose nebuvo tokio apribojimo.

  2. tai seniai matosi kokį jūs merą turit. Nei jis su seimo nariu šneka, nei su opozicija. . Pizdukas bemokslis

  3. Na kad bemoksliai meras ir administracijos direktorė tai jau visiems tapo aišku,bet kai tampa visažiniais mokantis tik kitus pažemint,tai jau pipec..


Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here