Skip to content

Iš dulkės sukurtam žmogui duota didelė jėga

Istorija liudija, kad kiekvienai pasaulio tautai reikalinga laisvė ir nepriklausomybė, gimtoji žemė ir gimta kalba. Šiais metais Kovo 11-oji Lietuvoje išgyvena naują atgimimo laikotarpį – renesansą, kuriame daugelis aiškiau regime savo atkurtos Valstybės svarbą, gilesnę prasmę visose kovose už Tėvynės laisvę. Šiandieną, Ukrainoje vykstančio karo žiaurumai, visam pasauliui pasakoja apie pačią didžiausią kainą, mokamą už tautos teisę gyventi savo žemėje, po savo dangumi.

– Mes privalome būti geresni, sąmoningesni. Viskas, kas kažkada atrodė realiai nepasiekiama, dabar – čia pat, – savo įžvalgomis su skaitytojais dalinasi Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonas dekanas Vidas SMAGURAUSKAS. „Prieš akis iškyla vaikystės prisiminimai – tėvų namuose, ant pečiaus stovi du maišai, iš kurių vienas labai kietas ir sunkus, jame druska. Kitame – juodos duonos džiuvėsėliai. Klausiu – mama, kam jie čia? Ji atsako – o jeigu karas?..

Mūsų kartai ilgai atrodė, kad žiauri karo realybė jau neįmanoma, nes XXI a., išvystytos technologijos ir kiti gyvenimo patogumai, be kurių daugelis neišsivaizduoja savo kasdienio gyvenimo. Deja, diktatorių mąstymas ir veiksmai viską keičia iš pagrindų.

Sunku patikėti, kad Europoje vyksta karas…

Apaštališkasis nuncijus Ukrainoje arkivyskupas Visvaldas Kulbokas, stebėdamas dabartinę situaciją, ją įvardija, kaip dvikovą tarp Dievo ir Piktojo. Pagrindinis tikinčiųjų ginklas – pasninkas ir malda, kurių dėka galime išmelsti Viešpaties malonės Ukrainos tautai ir Lietuvai. 

Valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena ateina su nauja jėga ir tautiniu pakilimu. Nėra laiko abejingumui ir apatijai, skleidžiasi nauja prasmė, kurioje vėl byloja vienybė ir bendrumas. Mums duotas laikas dar kartą permąstyti tautos laisvės ir amžinųjų žmonijos vertybių svarbą, išmintimi prisliesti prie ištakų. 

Gavėnios laikotarpis tik ugdo žmoguje kantrybę, valią, charakterį. Šventųjų gyvenimų istorijos liudija apie stebuklus, kurie vyko su maldos ir pasninko pagalba.

Mozė pasninkavo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų prieš tai, kai jam buvo patikėtos įstatymo lentelės, Elijas – prieš susitikimą su Dievu ant Horebo kalno, o Jėzus – prieš pradėdamas savo viešąją veiklą.

Dykuma, į kurią Jėzus pasitraukia 40 dienų, pirmiausia yra tylos, neturto vieta, kur žmogus neturi jokios materialios paspirties, atsiduria pagrindinių gyvenimo klausimų akivaizdoje, yra skatinamas suvokti tai, kas esminga, ir todėl jam pasidaro lengviau susitikti su Dievu. Bet dykuma yra ir mirties vieta, nes kur nėra vandens, ten nėra ir gyvybės, tai taip pat vienatvės vieta, kur žmogus labai stipriai patiria pagundą.

Švento Rašto liudijimai lieka svarbiais visais žmonijos laikais ir visose santvarkose. Aktualu šiuolaikiniam žmogui suvokti, perprasti tai, kas esminga protėvių išmintyje. Pažinti tikėjimo prasmę, kurią Viešpats suteikia mūsų gyvenimams. 

Iš dulkės sukurtam žmogui duota didelė jėga pakilti iki dangaus. Reikia tik noro, valios ir tikėjimo Gėriu.

Tegul Kovo 11-oji liudija gražius mūsų Tautos siekius, o visuotinė malda ir pasninkas ugdo mumyse dvasios tvirtybę, su kuria išmelsime užtarimą iš Dievo Lietuvai ir karo liepsnose skęstančiai Ukrainai. 

Gyventojų žiniai

Lietuvos „Caritas“, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“, „Maltiečiai“, „Maisto bankas“ ir „Gelbėkite vaikus“ renka lėšas nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms. Jūsų aukos bus skiriamos humanitarinei pagalbai, pirmai psichosocialinei pagalbai ir pirmajai pagalbai teikti. Čia: aukok.lt arba trumpuoju numeriu 1485, auka – 5 Eur.

Jeigu norite padėti į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams – turite laisvą namą, butą ar kambarį, pildykite anketą ir suteikite laikinus namus nuo karo siaubo bėgantiems ukrainiečiams.
Čia: stipruskartu.lt

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje