Skip to content

Visi galvas į smėlį!

Arminė NORKĖ (Mažulonys)

Kaip galėtumėm pavadinti kokį nors renginį, kurį organizavo jums patinkanti valdžia – nesvarbu, šalies ar rajono? Teisingai, gražia iniciatyva.

O jeigu tokį pat renginį organizavo valdžia, kurios jūs pakęsti negalite? Vėlgi teisingai: noru „pasifotografuoti ir „pasipiarinti“.

Čia aš apie Laisvės aikštėje vykusią Ukrainos palaikymo akciją, kurią surengė rajono savivaldybė, Kultūros centras ir Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija. Supertėveliams užkliuvo, kad renginyje dalyvavo vaikai. Taip, „prie ko čia vaikai“? Matote, renginys su tėvais nebuvo iš anksto suderintas ir aptartas, ir tai jau „manipuliacijos su vaikais“. Ukraina – tai jau „suaugusiųjų reikalas“.

O Ukrainoje šiandien „vaikai“ – aštuoniolikmečiai, devyniolikamečiai, ir dar jaunesni, tokie, kaip Ignalinos gimnazistai, šaudo vieni į kitus. Tų, kuriuos Putleris pasiuntė į mirtį, tėvų niekas neklausė, su jais nederino ir neaptarė. Ir tarp tų, kurie gina savo laisvę, irgi yra ne vyresnių. Jiems niekas nesakė, kad tai suaugusiųjų reikalas. 

Tai viena. O antra – jeigu supertėveliai mano, kad jų pilnamečiams vaikučiams apie tokius dalykus galima pasakoti tik pamokose, ir tai tik jeigu apie tai parašyta vadovėliuose, tai tokių supertėvelių reikėtų gailėti: jų vaikučiai, atleiskite, nelabai protiškai išsivystę. Čia taip švelniai tariant. Debilais vadinti – jokiu būdu, man net tokia mintis į galvą nebuvo atėjusi. 

O Vilniuje prasidėjo priėmimas į mokyklas… Kodėl tai paminėjau?

Faktas: nė vienas, baigęs Ignalinos mokyklas, pernai neįstojo į mediciną. Į vadybą įstojo, taigi, valdininkų nepritrūksime. O į mediciną – ne. Bet geriau nesigilinkime, kodėl. Čia tik reitingų sudarinėtojai sako – todėl, kad Ignalinos mokyklose prastai išmoko, Ne, sakykim, kad Ignalinoje nėra norinčių tapti gydytojais. Matyt, nėra perspektyvos…

Čia jums yra įrodymas, kad visi tie reitingai nieko tiksliai neatspindi. Turbūt ne vienas skaitytojas turi draugų ar pažįstamų, kurių vaikai, šiek tiek pasimokę Ignalinos ar kito rajono miestelio gimnazijoje, baigti mokyklos išvažiavo į Vilnių. Aš irgi galėčiau kelias pavardes paminėti, bet gal jau, kaip sakoma, pirštais nerodysime.

Svarbu turėti Vilniuje giminių ar pažįstamų, pas kuriuos galėtų jūsų vaikelis gyvenamąją vietą deklaruoti. O tada – rašai prašymą priimti į gimnaziją „pagal gyvenamąją vietą“. Jeigu vaikas gabesnis – ir į licėjų gali pabandyti įstoti, ar į geresnę gimnaziją, kur jau stojamieji egzaminai yra.

Tiesa, dar yra variantas – privačios mokyklos. Čia, žinoma, pinigų reikia turėti. Bet protingi tėvai pinigus į vaiko mokslus investuoja, o ne į kojinę, „kraičiui“, kaip kai kurie daro. Baigusieji privačias mokyklas kažkodėl į gerus universitetus įstoja. Gal todėl, kad privačioje mokykloje niekas nenurodinėja, kiek mokinių klasėje turi būti. Todėl, kad ji privati. 

Girdėjau kartą, kaip vienas jaunas, aukštas (tai reiškia – gerai apmokamas) pareigas užimantis specialistas aiškino, kodėl baigusieji prestižines aukštąsias, tokias kaip Kembridžas ar Oksfordas, yra taip vertinami. Iš pradžių „vaikui“ reikia ir baigiamuosius, ir tarptautinius egzaminus gerai išlaikyti. O paskui – grubiai tariant, jeigu valstybės išlaikomuose užsienio universitetuose, į kuriuos ir lietuviai neretai įstoja, vienam profesoriui tenka dešimt studentų, tai Oksforde vieną studentą moko dešimt profesorių.

Gal tarp tokius mokslus baigusių yra ir kilusių iš Ignalinos. Čia prieš porą metų, girdėjau, viena mergina, mokslus pačioje Ignalinoje baigusi, išvažiavo mokytis į Ameriką. Bet išimtys tik patvirtina liūdną taisyklę: nori, kad tavo vaikas ko nors gyvenime pasiektų – išsiųsk jį iš rajono (nesvarbu, kaip jis vadinasi) į didmiestį, geriausia – į Vilnių.

Manote, tokiais pasvarstymais aš noriu sumenkinti Ignalinos mokytojus, nesugebančius visapusiškai paruošti savo auklėtinių gyvenimui? O jeigu yra kitas variantas – o gal mokytojai visai neblogi, bet taip jau susiklostė, kad tėveliai, norėdami savo vaikams gero, geriausius išsiunčia mokytis į Vilnių? 

Tik taip irgi būtų neteisinga: tada išeitų, kad Ignalinoje liko, na, patys suprantate, ne patys gabiausi… Bet juk lieka ir tie, kurių tėvai neturi pinigų vaiko gyvenimui Vilniuje. Neturi?.. Tegul kiti svarsto, kodėl taip yra, bet juk faktas: tarp grįžtančių į Ignaliną aukštus mokslus baigusių vaikučių gydytojų kiek metų nebuvo?

Gal tai galėtų paaiškinti tie tėveliai, kurių nuomone, vaikučių į Laisvės – Laisvės! – aikštę vesti negalima. Juk tai, labai gali būti, net yra vaikų teisių pažeidimas. Arba bent jau tėvelių teisių. Galvas į smėlį – ir sėdime su visomis teisėmis. 

L. Kovalevskienės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!