Tie, kas galvoja apie savo pirmąjį verslą visada iškelia sau klausimą, ką geriau būtų steigti – UAB ar MB. Tam, kad būtų lengviau sau atsakyti į šį klausimą, vertėtų pagalvoti, jog dabartinėje stadijoje verslas yra smulkus, todėl nebūtina iš karto nerti į „plačiuosius vandenis“. Viena iš paprasčiausiųjų verslo formų yra mažoji bendrija, kuri pasižymi savo aiškumu, lengvumu ir paprastumu.

Kas yra ta mažoji bendrija?

Mažąją bendrija yra laikoma ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris geriausiai tinka organizuoti smulkiajam verslui. Galima teigti, jog mažoji bendrija yra skirta tiems, kurie pradžioje startuoja su smulkiu verslu (arba nori ir ateityje puoselėti šį smulkųjį verslą), papildomos veiklos organizavimui, kai jau turima kitą pagrindinį pajamų šaltinį. Dažniausiai MB dėl savo savybių yra vadinama tarpininke tarp uždarosios akcinės bendrovės ir individualios veiklos formų.

Mažosios bendrijos populiarumas tarp verslininkų yra išaugęs dėl to, nes suteikia galimybę juridinį asmenį steigti daugiau nei vienam steigėjui. Taip pat nėra reikalavimų dėl minimalaus įstatinio kapitalo ir ribota MB civilinė atsakomybė. Ką tai reiškia? Mažosios bendrijos nariai neprivalo atsakyti savo asmeniniu turtu už neįvykdytas MB prievoles bei neturi aprūpinti pradiniu kapitalu steigiamo juridinio asmens.

Tiesa, nors MB nėra taikomas joks reikalavimas suformuoti minimalų įstatinį kapitalą, logiška, kad kiekvieno verslo pradžiai reikia tam tikrų pradinių investicijų. Mažosios bendrijos pradinis kapitalas yra suformuojamas pagal tai, kiek iš jos narių piniginių arba nepiniginių įnašų. Svarbu pabrėžti tai, kad dėl įnašų dydžio susitaria tik patys bendrijos nariai ir taip yra atsižvelgiama į planuojamo verslo poreikius. Taip pat svarbu pabrėžti tai, jog įnašų dydis dar yra aktualus todėl, nes MB pelnas dažniausiai yra skirstomas būtent proporcingai nario įnešto įnašo dydžiui. 

Žinoma, laikui bėgant įmanomas ir MB perleidimas, todėl tai tikrai nėra amžinas ir nepakeičiamas variantas. 

Kaip įsteigti ir valdyti mažąją bendriją?

Organizuojant MB veiklą, jos nariams yra suteikiama išties pakankamai nemažai laisvės, todėl šios formos versle labai svarbus artimas ryšys ir pasitikėjimas tarp bendrijos narių. Taip pat reikėtų žinoti ir atkreipti dėmesį į tai, kad mažosios bendrijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nėra tiksliai nurodyta jokių sprendimų  dėl priėmimo tvarkos, pelno dalijimosi ar kitų svarbių bet kokio verslo veiklos aspektų. Aišku, verslo pradžioje gali atrodyti visiškai kitaip, tačiau patyrę verslininkai tikrai jums gali patvirtinti, kad iš anksto neapgalvojus svarbiausių organizacinių klausimų, vėliau tik jūsų verslo valdymas gali ypatingai rimtai komplikuotis.

Preliminarus MB atidarymo planas

Buveinės adresas. Mažoji bendrija yra juridinis asmuo ir kaip visi juridiniai asmenys, tiek ji privalo turėti savo registracijos adresą. Jeigu turite patalpas, kuriose gali būti registruojama bendrija bei tam nėra prieštaraujančių bendrasavininkų, su buveinės adresu jokių problemų nebus. Tačiau jeigu kartais nutiktų tai, kad tokių patalpų neturite, paprasčiausias sprendimas būtų nusipirkti registracijos adresą iš tokią paslaugą siūlančių įmonių.

Kapitalo formavimas. MB steigėjai, iš pat pradžių turi nuspręsti dėl į mažąją bendriją įnešamų įnašų dydžio ir tvarkos. Dažniausiai į mažąją bendriją gali būti įnešami piniginiai arba nepiniginiai įnašai. 

Kapitalo formavimas yra labai svarbus mažosios bendrijos veiklos aspektas, nes būtent šiuo etapu būna glaudžiai susijęs ir su mažosios bendrijos pelno dalijimosi tvarka.

Mažosios bendrijos valdymo struktūra. Joks verslas negali veikti sėkmingai ir efektyviai be gerai organizuotų sprendimų priėmimo proceso, todėl vienas iš svarbiausių dalykas kurį teks apgalvoti prieš steigiant MB – tai yra jos valdymo struktūra.